Friganai – žmonės, savo gyvensenai pasitelkiantys alternatyvias strategijas, kurių esmė – ribotas dalyvavimas įprastinėje ekonomikoje ir minimalus išteklių suvartojimas. Friganai skatina bendruomeniškumą, visuomeniškumą, laisvę, bendradarbiavimą ir dalijimąsi gerove – priešingai nei visuomeninės normos, kurios remiasi materializmu, moraline apatija, konkurencija, konformizmu ir godumu.
Metų metus bandę boikotuoti korporacijų, atsakingų už žmogaus teisių pažeidimus, aplinkos žalojimą, gyvūnų išnaudojimą, produktus, friganai suprato, kad nesvarbu, ką žmonės pirks – jie vis tiek galiausiai rems tai, kas yra iš esmės smerktina. Jų manymu, problemos esmė ne kelios blogos kompanijos, o pati sistema.
Friganizmas (http://freegan.info/) – visuotinis ekonominės sistemos, kurioje pelnas užgožia etines nuostatas ir kur sudėtingos gamybinės sistemos lemia, kad visi produktai, kuriuos mes perkame, turi žalingą poveikį, apie kurį mes net nepagalvojame, boikotas. Todėl, užuot vengdami pirkti vienos blogos kompanijos produktus ir šitaip remdami kitą, friganai vengia pirkti viską, kas tik įmanoma.
Žodis „friganas“ (freegan) kilęs iš žodžių „free“ (laisvas) ir „vegan“. Veganai – žmonės, vengiantys gyvulinės kilmės produktų arba produktų, sukurtų juos bandant su gyvuliais, ir besistengiantys nekenkti gyvūnams. Friganai pripažįsta, kad kompleksinėje, pramoninėje, masinės gamybos ekonomikoje, kurios variklis – pelnas, žmogaus, gyvūnų ir žemės žalojimas visokiais lygmenimis sudaro visokios gamybos (nuo žaliavos įsigijimo iki gamybos ir transportavimo) pagrindą ir todėl su tuo susiję visi parduodami produktai.
„Išnaudotojiška sistema, visuotinis atšilimas, miškų masyvų naikinimas, vietinių populiacijų perkėlimas į kitas vietas, oro ir vandens tarša, laukinės gamtos žemės ūkio teritorijose naikinimas, smurtinis visuotinai išrinktų vyriausybių nuvertimas siekiant išlaikyti marionetinius diktatorius, palaikančius didžiojo verslo interesus, naftos gavyba aplinkos požiūriu pažeidžiamose teritorijose, vaikų išnaudojimas – tik keletas padarinių, kuriuos lemia iš pirmo žvilgsnio niekuo dėti produktai, kuriuos mes kasdien vartojame“, – skelbia friganai.
Friganai pripažįsta kelias svarbiausias praktinės gyvensenos strategijas, kurios remiasi esminiais jų filosofijos principais
Gamyba iš atliekų
Šiuo metu vyrauja ekonominė sistema, kur pardavėjai vertina žemę ir plataus vartojimo produktus pagal jų duodamą pelną. Vartotojai nuolat atakuojami reklamomis, raginančiomis juos atsisakyti turimų daiktų ir juos pakeisti kitomis prekėmis, nes šitaip siekiama skatinti pardavimus. Tai kuria neįsivaizduojamus kiekius atliekų, kuriomis prasimaitinti gali daugybė žmonių.
Friganai ieško maisto, užuot jį pirkę, nes patys nenori tapti atliekų gamintojais, nenori skatinti neteisybės, dėl kurios būtų švaistomasi gyvybiškai svarbiais ištekliais, kai daugybei žmonių stinga esminių dalykų – maisto, drabužių ir pastogės; friganai siekia sumažinti šiukšlių srautus, kurie keliauja į šiukšlynus ir atliekų naikinimo vietas, kurios paprastai įkurdintos skurdesnėse vietose ir lemia didėjančius susirgimus vėžiu ir astma.
Ko gero, garsiausia friganų strategija – „maisto ieškojimas mieste“ (urban foraging) arba „nardymas po konteinerius“ (dumpster diving). Ši technika apima rausimąsi prekybininkų, gyvenamųjų namų ir įstaigų šiukšlėse ieškant naudingų daiktų. Nepaisant stereotipinių nuomonių apie šiukšles, friganų atrandami daiktai yra saugūs, švarūs, geros arba beveik geros būklės ir gali būti naudojami – tai „išmetimo kultūros“ simptomas; ši kultūra skatina žmones nuolat keisti senesnius daiktus naujais, joje prekybininkai planuoja didelio masto daiktų apykaitą kaip jų ekonomikos modelį. Kai kurie „maisto ieškotojai mieste“ tą daro atskirai, kiti šiukšlėse rausiasi grupėmis, tačiau savo radiniais visuomet dalijasi tarpusavyje ir su visais, kam tų radinių reikia.
Grupė „Maistas – ne bomba“ („Food Not Bombs“ (http://www.freegan.info/?page=FoodNotBombs)) renka maistą, kuris, šiaip ar taip, būtų išmestas į konteinerį, ir naudoja šį maistą valgiui ruošti; šiuo valgiu dalijasi viešose vietose su visais, pritariančiais jų pažiūroms.
Rinkdami prekybininkų, įstaigų, mokyklų, namų, viešbučių atliekas, rausdamiesi šiukšliadėžėse ir konteineriuose, friganai suranda maisto, gėrimų, knygų, tualetinių reikmenų, žurnalų, komiksų, laikraščių, vaizdajuosčių, virtuvės reikmenų, muzikos (kompaktinių plokštelių, kasečių) įrašų, kilimų, muzikos instrumentų, drabužių, riedučių, paspirtukų, baldų, vitaminų, elektroninių prietaisų, gyvūnams skirtų produktų, žaidimų, žaislų, dviračių, meno kūrinių ir visokių kitokių gėrybių. Užuot prisidėdami prie tolesnio atliekų gaminimo, friganai mažina bendrąjį šiukšlių srautą ir aplinkos taršą.
Daugybę panaudotų daiktų galima gauti nemokamai arba pasiūlyti kitiems interneto puslapiuose „Freecycle“ (http://freecycle.org/) arba „Craigslist“ (http://www.craigslist.org/). Pasiūlyti naudingus daiktus galima „EPA's Materials and Waste Exchanges“ (http://www.epa.gov/jtr/comm/exchange.htm) direktorijoje. Be to, organizuojami „Tikrai, tikrai nemokami turgūs“ („Really, Really, Free Markets“ (http://www.freegan.info/?page=Freemarkets)), kurie panašūs į blusų turgus, tačiau juose visi daiktai nemokami. Žmonės atneša daiktus ir dalijasi jais su kitais. Jie duoda ir ima, tačiau jokių pinigų negauna ir nieko nemoka. Kai friganams reikia ką nors nusipirkti, jie ieško naudotų prekių, šitaip mažindami gamybą ir propaguodami panaudotus daiktus.
Atliekų minimalizavimas
Dažnai lankydamiesi šiukšlynuose, friganai piktinasi milžinišku atliekų kiekiu, kurį vartotojų visuomenė kasmet vis labiau didina, ir patys nenori prie to prisidėti. Taigi jie skrupulingai perdirba, kompostuoja organines atliekas į trąšas ir, jei tik įmanoma, taiso viską, kas yra pataisoma, užuot keitę daiktus naujais. Viskas, ką dar galima panaudoti, atiduodama tiems, kam tų daiktų reikia.
Ekologiškas transportas
Friganai skelbia, kad automobilinio transporto poveikis visuomeniniu ir ekologiniu požiūriu pražūtingas. Jų manymu, automobiliai, naudojantys benziną, teršia aplinką, be to, tiesiant kelius naikinami miškai, o avarijose žūva daugybė gyvūnų ir žmonių. Kova dėl naftos pareikalauja daugybės žmonių mirčių Irake ir visame pasaulyje. Todėl friganai atsisako automobilių ir naudoja kitas transporto priemones – ėjimą pėsčiomis, čiuožimą, važiavimą dviračiu arba pakeleivingomis mašinomis: jų nuomone, stabdydami pakeleivingas mašinas, friganai užima laisvą vietą automobilyje ir neprisideda prie bendro mašinų ir benzino naudojimo augimo.
Kai kurie friganai vis dėlto važinėja mašinomis, tačiau tokiu atveju tenkinasi dyzeliniais varikliais, kurie perdaryti į „greiselinius“, varomus greiseliu (greisel) arba daržovių aliejumi (veggie-oil) – panaudotu kepimo aliejumi iš restoranų; tai dar vienas pavyzdys, kaip galima atliekas praktiškai panaudoti. Savanorių grupės padeda žmonėms, norintiems perdaryti dyzelinius variklius taip, kad jie galėtų veikti varomi daržovių aliejumi.
Nemokamas gyvenimas
Friganų nuomone, gyvenamoji vieta yra teisė, ne privilegija. Jie piktinasi, kai žmonės badauja, nors išmetama daugybė maisto, ir kai žmonės tiesiogine prasme miršta iš šalčio, nors savininkai ir miestų valdžia turi daugybę tuščių patalpų, nes negali pelningai jų išnuomoti arba paversti būstais.
Skvoteriai – žmonės, įsikuriantys apleistuose namuose ir pastatuose. Daugelis skvoterių yra friganai. Skvoteriai mano, kad prigimtiniai žmonių poreikiai yra kur kas svarbesni nei abstrakti privačios nuosavybės sąvoka ir kad tie, kurie turi pastatų, tačiau neleidžia žmonėms juose gyventi, ypač vietovėse, kur labai trūksta gyvenamojo ploto, nenusipelnę turėti šių pastatų. Skvoteriai dažnai apleistus pastatus paverčia ne tik gyvenamaisiais būstais, bet ir bendruomenių centrais, kuriuose plėtojamos meninės, darbo su vaikais, aplinkosaugos programos, rengiami bendruomenės susitikimai.
Virstama žaliaisiais
Šiuolaikinėje visuomenėje kasdien vartojamas maistas dažnai atkeliauja iš kito žemės pusrutulio, jis ilgai transportuojamas ir saugomas su didelėmis ekologinėmis išlaidomis. Dėl to žmonės nebejunta metų laikų ir gyvenimo ciklo kaitos. Friganai skatina susigrąžinti ryšį su žeme, ieškodami maisto gamtoje.
Daugelis miesto ekologų perpildytus šiukšlynus paverčia bendruomeniniais sodais. Ten, kur žmonės dūsta nuo teršalų, bendruomenės soduose pasodinti medžiai gamina deguonį. Miesto peizažuose, kuriuose vyrauja plytos, betonas ir asfaltas, bendruomenės sodai sukuria augalų oazes, atviras erdves bendruomenės susitikimams, bendram darbui, kur galima dalytis maistu, bendrauti griaunat sienas, kurios izoliuoja susvetimėjusius žmones vienus nuo kitų.
Gamtoje renkantys maistą friganai teigia, kad įmanoma prasimaitinti be prekybos centrų, o ligas įveikti ne vaistais, o gydomaisiais augalais. Friganų manymu, netgi miesto parke galima rasti maisto ir vaistinių augalų. Kiti friganai išvyksta iš miestų ir kuria bendruomenes atokiuose gamtiniuose regionuose, propaguodami gyvenseną, kuri remiasi primityviaisiais išlikimo instinktais.
Savanoriškas nedarbas
Darbas, pasak friganų, yra nelaisvė, nes tenka klausyti darbdavių įsakymų, patirti stresą, nuobodulį, monotoniją, daugeliu atvejų rizikuoti savo fizine ir psichine sveikata. Suvokus, kad ne kelios blogos kompanijos ar produktai atsakingi dėl visuomeninės ir ekologinės pasaulio sumaišties, o visa sistema, tampa aišku, kad kaip darbuotojai žmonės yra šios smurto, išnaudojimo ir naikinimo sistemos sraigteliai. Friganų manymu, darbuotojas, liepiantis paskersti veršiuką, yra už šį žiaurų elgesį atsakingas ne mažiau nei šį paliepimą vykdantis darbininkas ar dizaineris, kuris sukuria produkto reklamą, buhalteris arba šaldytuvų gamyklos darbuotojas.
Rasdami būdų prasimaitinti, apsirengti, apsigyventi, keliauti ir sugebėdami už tai nė cento neišleisti, friganai gali gerokai sumažinti savo poreikį turėti nuolatinį darbą. Užuot dirbę, jie šį laiką gali skirti rūpinimuisi savo šeimomis, savanoriškam darbui bendruomenės labui, aktyviai kovai su korporacijomis, kurios priešingu atveju būtų jų viršininkai darbe. Kai kuriems friganams visiškas nedarbas nepriimtinas – kur kas sunkiau rasti dantų chirurgą, kuris gydytų nemokamai, nei knygų lentyną – tačiau ribodami savo finansinius poreikius jie gali kontroliuoti savo gyvenimą.
