Lietuvos alaus daryklos - Panevėžio "Kalnapilis" ir "Vilniaus tauras" - jungimosi procedūras pradės kovą. Šio mėnesio 18 dieną šaukiamuose alaus bendrovių akcininkų susirinkimuose numatoma patvirtinti jų reorganizavimo bei jungtinės bendrovės įstatus. Naują įmonę numatoma pavadinti "Kalnapilio-Tauro grupe".
Įmonių akcininkai taip pat tvirtins bendrovių valdybos ataskaitą apie 2002 metų finansinę ir ūkinę veiklą, audito išvadas bei paskirstys 2002 metų pelną.
Jungtinė įmonė toliau tęs "Kalnapilio" ir "Vilniaus tauro" veiklą, stengsis didinti konkurenciją rinkoje bei stiprinti pozicijas Lietuvos alaus pramonėje.
Šiuo metu "Vilniaus tauro" įmonėje kuriamos abiejų alaus daryklų rinkodaros ir platinimo funkcijos, kurios reikalauja papildomų išlaidų. Po reorganizacijos šios valdymo išlaidos bus sutaupytos.
Bendrovių vadovų teigimu, nauja aludarių grupė yra kuriama "Kalnapilio" ilgametės patirties ir šiuolaikinių technologijų pagrindu. Jungtinė bendrovė perims abiejų daryklų rinkodaros, pardavimų, logistikos, finansų valdymo ir kitą patirtį.
"Vilniaus taurui" jau pavyko, naudojant "Kalnapilio" žinias, gerokai patobulinti gamybą ir produkcijos kokybę.
"Kalnapilio" alus ir toliau bus pirmaujantis grupės prekinis ženklas. "Kalnapilis" yra Lietuvos alaus eksporto lyderis ir, tikimasi, juo išliks.
Didžioji dalis "Kalnapilio" ir "Tauro" alaus bus gaminama Panevėžio alaus darykloje, o Vilniuje bus diegiamos naujausios technologijos ir ilgametė aludarių patirtis.
"Esame įsitikinę, kad alaus daryklų susijungimas turės teigiamą efektą", - pažymėjo "Kalnapilio" ir "Vilniaus tauro" generalinis direktorius Ovidijus Jankauskas.
"Vilniaus tauro" ir "Kalnapilio" alaus darykla šiemet ketina maždaug 10-15 proc. padidinti apyvartą ir paauginti pelną.
Išankstiniais duomenimis, pernai bendra alaus daryklų apyvarta siekė 188,5 mln. litų. Palyginti su 2001 metais, ji augo daugiau nei 47 proc., tačiau šių rezultatų automatiškai lyginti negalima, nes "Kalnapilis" anksčiau priklausė Jungtiniam alaus centrui, vėliau dirbo savarankiškai.
Praėjusiais metais uždirbtas pelnas bus patvirtintas akcininkų susirinkime. Užpernai "Kalnapilis" metus baigė su 0,593 mln. litų nuostoliu. "Vilniaus tauras" 2001 metais uždirbo 2,6 mln. litų pelno.
"Vilniaus tauras" valdo 97,26 proc. "Kalnapilio" akcijų, o Vilniaus alaus daryklą valdo Danijos "Brewery Group", kuriai priklauso 98 proc. "Vilniaus tauro" akcijų.
Didžiausia Lietuvos alaus bendrovė yra "Švyturys-Utenos alus". Ji šiuo metu reorganizuojama į UAB.
"Švyturio-Utenos alaus" apyvarta 2002 metais išaugo iki 279,9 mln. litų, arba 16,7 proc. (užpernai buvo 239,9 mln. litų).
Šiemet įmonė apyvartą planuoja padidinti iki 300 mln. litų. Šis augimas siejamas su naujų produktų atsiradimu, - prognozuojama, jog tai gali būti ne tik naujos alaus rūšys.
Per praėjusius metus didžiausia šalies alaus darykla vidaus rinkoje realizavo 129,9 mln. litrų, arba 25,9 proc. daugiau alaus nei per 2001 metus. Bendrovės užimama rinkos dalis išaugo nuo 46,2 iki 49,5 procento.
Alaus bendrovę valdo Skandinavijos koncernas BBH, kuriam priklauso 76,95 proc. akcijų.
ELTA