„Geresnis brolis tuoj ateis“, – po rungtynių pakalbintas šypsodamasis į rūbinę nuskubėjo Darjušas Lavrinovičius. Netrukus atėjęs vidurio puolėjo brolis Kšyštofas teigė, kad tiki komanda ir neabejoja, jog rinktinė gali žaisti žymiai geriau.
– Net ir ši pergalė buvo pasiekta per vargus. Kodėl taip sunkiai sekasi žaisit? Psichologinė įtampa slegia?
– Nemanau. Psichologiškai gerai susitvarkėme, pataikėme metimus. Bulgarai turėjo paskutinį šansą, jie stengėsi iš visų, bet mes gerai sužaidėme paskutinį kėlinį gynyboje, surengėme greitas atakas, pataikėme kelis tritaškius ir laimėjome. Dabar visi moka žaisti krepšinį.
– Ar buvo minčių, kad galite „paleisti“ rungtynes?
– Ne, tikrai nebuvo. Aš iki galo tikėjau, kad mes laimėsime.
– Ir tas tikėjimas padėjo įmesti lemiamus tritaškius bei baudas?
– Ne tikėjimas, o meistriškumas (juokiasi).
– Kas šiandien buvo sunkiausia?
– Mus viskas sunku. Su visais varžovais žaisti sunku. Be to, mes dabar nedemonstruojame gero žaidimo, todėl norint laimėti reikia dvigubų pastangų.
– Ši rinktinė gali žaisti geriau?
– Be abejo. Šimtu procentų tikiu, kad galime žaisti geriau. Tik reikia šiek tiek pasitikėjimo, susižaidimo ir viskas pavyks.
– Bet antrajame etape varžovai bus ne lenkai ir ne bulgarai.
– Stengsimės. Kamuolys apvalus. Antrajame etape visos komandos bus apylygės. Kažkam pasiseks, kažkam ne ir tai lems kelialapį į ketvirtfinalį.
– Ką treneris sakė per pokalbį ryte?
– Nieko ypatingo. Treneris mumis tiki ir patarė žaisti savo žaidimą. Teigė, kad nekreiptume dėmesio į pralaimėjimus, nes visiems kartais taip nutinka.
Eimantas Skersis
