Praėjus 100 dienų nuo Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES), Seimo narys liberalcentristas Kęstutis Glaveckas mato ir teigiamus šalies ekonominės raidos pokyčius, ir kai kuriuos neigiamus reiškinius.
Antradienį spaudos konferencijoje jis sakė, kad verslo indėlis šalies integracijai į ES yra pats didžiausias. "Po to, kai tapome ES nare, Vyriausybė nesugebėjo per daug pakenkti verslui, nors ir nieko perdaug gero ir nepadarė, ypatingai tose srityse, kurios lieka probleminės", - sakė prof. K. Glaveckas.
Prie tokių sričių jis priskyrė valdininkų savivalę, viešą administravimą, korupciją.
K. Glavecko pastebėjimais, stambus verslas auga, o smulkusis vegetuoja ir siaurėja, nes jis labiausiai kenčia nuo valdininkų savivalės.
Parlamentaras prognozavo, kad bendrojo vidaus produkto augimas, kuris per pirmuosius du šių metų ketvirčius sudarė 6,9 proc., taip pat išsilaikys iki metų pabaigos. Jo nuomone, vienas iš svarbiausių leitmotyvų bus ES parama, kuri bus skirta žemės ūkiui ar kitiems ekonomikos sektoriams.
K. Glavecko nuomone, Lietuvoje darbo jėgos kaina išlieka labai žema ir, jeigu nebus imtasi radikalių priemonių, jis prognozuoja didelę darbo jėgos migraciją.
Politiko vertinimu, Lietuvoje auga šešėlinė ekonomika ir ypač ši tendencija padidėjo nuo gegužės. "Manau, kad šešėlinių pinigų dydis viršijo 3 milijardus litų. To priežastimi yra didžiulė kontrabanda, kuri atsirado panaikinus muitines", - teigė liberalcentristas K. Glaveckas.
Pasak jo, Lietuvos pensininkų gyvenimas nepagerėjo, o gal ir pablogėjo, nes vidutinė pensija yra 345 litai, arba 100 eurų. K. Glaveckas sakė matąs ir vieną galimą teigiamą tendenciją dideliam verslui atsirasti ir plėstis per 10 artimiausių metų, - tai yra senelių namų, prieglaudos ir panašių žmonių apgyvendinimo paslaugų teikimas.
"Kai kuriuose ES šalyse su mažomis pajamomis, pavyzdžiui, 1 tūkst. eurų, labai sunku pragyventi. Pagal mūsų kainų lygį, už tokią sumą galima gauti aukšto lygio paslaugas lyginant, pavyzdžiui, su Vokietija. Todėl tas sektorius turėtų augti", - prognozavo K. Glaveckas.
Spaudoje publikuota, kad, rinkos analizės ir tyrimų grupės RAIT atliktos apklausos duomenimis, šalies narystė Europos Sąjungoje daugumai lietuvių gyvenimo nei pablogino, nei pagerino. 71,6 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių teigė, kad jų šeimos gyvenimas per pirmąjį narystės ES mėnesį nepakito.
Visateise ES nare Lietuva tapo šių metų gegužės 1-ąją.
ELTA
