Naujametinė televizijos programa pritrenkianti galėjo pasirodyti tik tam, kuris ištisus metus nežiūrėjo tautinės televizijos. O tai - jūrininkai ir nacionalinės mažumos. Kartojosi viskas. Muzika, žanrai, sutikimai. Viskas jau buvo, viskas matyta. Naujųjų metų sutikimai buvo montuojami iš jau matytų medžiagų, detalių, scenų ir scenelių.
Per savo gudrią galvą apsisprendžiau žiūrėti LNK “Žydrąjį žiburėlį”. Iš anonsų buvo galima tikėtis šmaikščios laidos, bet anonsai mūsų šalyje meluoja, kaip ir sociologinės apklausos. O LNK naujametis sutikimas pasižymėjo dviem dalykais - galėjai sutikinėti Naujuosius metus penkias ar septynias minutes, nes kai nėra Kremliaus kurantų, mušančių dvylika Maskvos laiku, “Žiburėlis”, kad ir žydras - vis tiek ne tas. Kiti kanalai paslaugiai kamputyje rodė laiką su sekundmačiais, LNK nutarė, kad geriau laiko nerodyti. Ir patys nesugebėjo apčiuopti pačios Naujųjų metų akimirkos. Gal greičiau ji buvo apčiuopta bent tris kartus.
Antras dalykas - LNK pasirodė tautiškas. Vienintelė tautiška TV tarp tautiškų kanalų ir per pačius Naujuosius sugiedojo “Lietuviais esame mes gimę”. Ką gi, prisiminta. Visuomeninė TV nepasidavė nacionalizmo virusui. Ji jau ima bijoti ne tik savęs, bet ir paštininkų, griaustinio, galimos visų Saudo Arabijos princų reakcijos. O jų keli tūkstančiai, kaip sakoma. Bet taip išsigandus geriau nelįsti į ekraną. T.y. jo neužžiebti kaip tokio.
Juolab kai yra toks LNK: ir tautiškas, ir kosmopolitiškas, ir susitelkęs apie Arūną Valinską kaip apie Politbiurą su visu CK. O galvoju lietuviškai pikčiurniškai - gal Zauerveino lietuviams parašytą giesmę tie LNK kosmopolitai giedojo tik tam, kad apgautų pilietinę tautinę sąmonę, budrumą? Juk žiburėlis, kurį jie žibino, buvo ne tik žydras, bet ir sutapo su Rusijos TV pažymima apvalaina sovietinių “Žydrųjų žiburėlių” data - aniems jau trisdešimt metų.
Rusų kanalas “Ren TV” naktį rodė tų sovietinių žiburėlių rinkinuką, atrinktas vietas. Visai gražu, nors statiška baisiai, bet viską veždavo talentingi humoristai, aktoriai, žėrintys vidine elegancija ir tylia gyvenimiška išmintimi. Ir jokios arogancijos. Ir jokios agresijos. Kažkokios kalbos apie žmoniškumą, gerumą. Žinoma, buvo ir tikresnių vaizdų, modernios senovės.
Rusijos oficialioji TV per naujametes programas parodė mielą šiuolaikinį vaizdelį - Josifas Kobzonas dainavo drauge su Rusijos armijos choru. Lygiai kaip prieš dvidešimt metų. Tik ne vien patriotinėmis temomis, bet ir apie mergas šiek tiek. Vokiečių RTL lošė milijoną, panašią į Valinsko laidą, tik tas vokiškas milijonas buvo 5 mln. eurų. Vienas iš klausimų, partrenkusių toli pažengusį pretendentą, buvo klausimas apie Rusijos telefono kodą, renkamą, skambinant iš Vokietijos.
Na, o tautiškas LNK žiburėlis žiburiavo - junginiai, “balvankės” iš esamų ir buvusių laidų, įvairios veislės “dviračių”, “orbitų”, - viskas kimšta į vieną vietą ir darėsi mišrainė tautiška. Beje, balta mišrainė yra daug labiau populiarus tautiškas valgis nei cepelinai. Todėl gal ir “Žydrasis žiburėlis 2” rėmėsi tais pačiais principais. Darsyk tenka dėkoti už tautiškumą ekrane. Ir visai rimtai. O už ligoninės formą? Žydrasis žiburėlis su baltais chalatais?
Manęs kažkaip daktarą pamačius juokai neima. Jie paprastai apsitaškę kraujais ir balti chalatai kaip tik tam, kad geriau matytųsi raudona spalva. Pamačius lietuvišką daktarą, man noris galvoti apie smierčių, likimą, ašaras, pinigus ir panašius rimtus dalykus. Žinoma, juokai gali būti visokie, bet šįsyk sprendimas nebuvo geras. Pernelyg daug lietuvių turi asociacijas su ligonine, poliklinika ir panašiai - nuosavas asociacijas, kurios jokių juokų nekelia. Iki absurdiško australų serialo lygio nebuvo prieita. Ligoninė kaip tokia.
Bet gal kada nors lietuviams ligoninė ims asocijuotis su sveikimu? Duok Dieve, ir visus su Naujaisiais metais! Daktarus taip pat!
