Sporto entuziastai mėgsta sakyti, kad nebūna per vėlu pradėti sportuoti. Mokslininkų tyrimai rodo, kad kūno mankšta senstant padeda neprarasti ir proto galių. Dažnai pastebime, kad judrūs, sportiški pagyvenę žmonės nuo savo kartos atstovų skiriasi ir proto skvarbumu.
Fiziškai aktyvūs gyvūnai, įskaitant ir žmones, pažinimo gebėjimų testus atlieka geriau už nejudrius savo bendraamžius. Manoma, kad sportavimas paskatina neuronų augimą tam tikrose smegenų dalyse. Taip tvirtina Salko instituto Kalifornijoje mokslininkai, vadovaujami Fredo Gage‘o. Žurnale „Journal of Neuroscience“ skelbiami jų tyrimo su pelėmis rezultatai.
Tirtos suaugusios pelės – dalis jų buvo jaunos, o kitos senos. Viena pelių grupė turėjo sportavimui skirtus ratus ir kasdien nubėgdavo apie penkis ar šešis kilometrus. Kita grupė neturėjo galimybės mankštintis. Po 35 dienų tikrinta, kaip greitai pelės geba susiorientuoti neįprastoje situacijoje, išmokti ir prisiminti tam tikro elgesio galimybes. Pelės nemėgsta vandens, bet gali plaukti. Įmestos į drumstą vandenį, jos išmoksta susiorientuoti ir susirasti po vandeniu esančią platformą, prisimindamos tam tikrus ženklus. Tyrėjai matavo, kaip greitai skirtingų grupių ir įvairaus amžiaus pelės išmoksta susirasti platformą.
Pasirodo, kuo gyvūnai jaunesni ir kuo daugiau mankštinęsi, tuo greičiau jie prisimena ir susiorientuoja situacijoje. Senesnės nesportavusios pelės platformos ieško dvigubai ilgiau už savo bendraamžes, kurios mankštinosi. Jaunųjų grupėje rezultatai skyrėsi gerokai mažiau. Praėjus savaitei po vandens testo, mokslininkai tyrė eksperimento gyvūnų smegenis, lygindami naujus neuronus. Vyresnių sportavusių pelių smegenyse iš 26 proc. naujų ląstelių formavosi neuronai. Jų ne tiek daug, kaip jaunų pelių smegenyse, bet net 9,5 proc. daugiau už nesportavusių senų gyvūnų smegenyse aptiktus naujus neuronus.
Senųjų pelių nauji neuronai buvo tokie pat kaip jaunų. Todėl galima manyti, kad nesiskiria ir jų funkcijos. Anksčiau manyta, kad senstant nervų ląstelės neatsinaujina, todėl menksta protiniai gebėjimai. Tačiau tyrimo autorius dr. Gage‘as tvirtina, kad eksperimentas įrodo, jog ir senstančiuose organizmuose gali rutuliotis neuronai. Beje, jo laboratorijose jau anksčiau įrodyta, kad tokie pokyčiai vyksta ne tik gyvūnų, bet ir žmogaus organizme. Gali būti, kad judrus gyvenimo būdas padeda išsaugoti ne tik stangresnę odą, grakštesnę laikyseną, didesnį atsparumą ligoms, bet ir skvarbesnį protą.
Pagal užsienio spaudą parengė Gintaras Aleknonis
www.lrt.lt
