Jungtinių Tautų (JT) karo nusikaltimų tribunolas ketvirtadienį (02.27) paskelbė nuosprendį buvusiai Bosnijos serbų prezidentei Bilianai Plavšič, "geležinei ledi", kuri prisipažino kalta dėl kroatų ir musulmonų persekiojimo Bosnijos karo metais. B. Plavšič paskirta 11 metų kalėjimo bausmė.
Griežta nacionalistė B. Plavšič praėjusių metų spalio mėnesį netikėtai pripažino savo kaltę dėl nusikaltimų žmoniškumui, įskaitant persekiojimą, deportavimą, nužudymą, kankinimą, neteisėtą laisvės atėmimą bei nežmonišką elgesį.
Už tai teismas panaikino jai kaltinimus genocidu bei karo nusikaltimais ir pakeitė juos kaltinimais dėl persekiojimo vadovaujantis politiniais, rasiniais ir religiniais sumetimais.
72 metų B. Plavšič pripažino savo atsakomybę dėl tūkstančių ne serbų tautybės žmonių nužudymo per plačią ir sistemingą vadinamojo etninio valymo kampaniją, kuri buvo vykdoma per kruviną 1992-1995 metų karą.
Dokumente, kuriuo buvo grindžiamas jos kaltės pripažinimo pareiškimas, B. Plavšič pripažino dangsčiusi nusikaltimus, ignoravusi kaltinimus nusikalstama veikla ir "viešai teisinusi etninį ne serbų tautybės žmonių valymą".
"Ponia Plavšič [...] rėmė jėga pagrįstos etninės separacijos tikslą ir prisidėjo, kad jis būtų pasiektas", - rašoma dokumente, kuriuo pripažįstamas jos vaidmuo 1992 metais Bosnijos serbams žudant ir tremiant ne serbų tautybės žmones.
Tačiau B. Plavšič - vienintelė JT tribunolo Hagoje viešai apkaltinta moteris - teisme teigė, kad etninių valymų neplanavo kartu su buvusiu Jugoslavijos prezidentu Slobodanu Miloševičiumi ir kad jos vaidmuo vykdant šiuos planus buvo mažesnis už jos "mokytojo" - serbų lyderio Radovano Karadžičiaus.
Jungtinių Tautų vyriausioji prokurorė Carla del Ponte (Karla del Pontė) pareikalavo skirti B. Plavšič nuo 15 iki 25 metų laisvės atėmimo bausmę.
B. Plavšič yra buvusios Jugoslavijos aukščiausio rango pareigūnė, pripažinusi savo atsakomybę dėl žiaurių nusikaltimų, kurie buvo įvykdyti per 10-ojo dešimtmečio Balkanų karus.
Buvusi biologijos mokytoja B. Plavšič, kuri buvo vadinama "serbų geležine ledi" ir yra griežtai antimusulmoniškų pažiūrų, vieną kartą pareiškė, kad ne serbų tautybės žmonių "valymas" buvo "natūralus reiškinys", o ne karo nusikaltimas.
Tačiau 1995 metais sudarius Deitono taikos susitarimą, kuriuo baigėsi karas Bosnijoje, B. Plavšič pamažu sušvelnino savo politinę poziciją, o 1997-aisiais išsiskyrė su savo buvusiais sąjungininkais.
AFP-BNS
