Vasaros pabaigoje kino platintojai pažėrė pramoginio kino visiems skoniams. Įdomiausiai susiporavo praeito savaitgalio premjeros, kai pasirodė trečioji “Terminatoriaus” serija ir “Nykštukas Nosis” - dvi pasakos su fantastikos ir trilerio elementais. Susidūrė dvi kino tradicijos - veiksmo kino taip ir neišmokusi kurti rusų mokykla ir amerikoniškoji, garsėjanti antihumaniška animacija.
“Terminatorius 3”, pasirodęs praėjus 12 metų po antros serijos, sugrąžino ne tik aname amžiuje mėgtas žmogaus ir roboto kovas. Nors šiandien tokie mūšiai atrodo naivūs ir prasto skonio, “Terminatoriaus” vis dėlto neverta nurašyti. Aš nesakau, kad jį būtina pažiūrėti - tiesiog verta atkreipti dėmesį.
Šis filmas gali tapti ypatinga politinės reklamos rūšimi. Juk šio filmo žvaigždė Arnoldas Schwarzeneggeris suka į politiką ir ketina dalyvauti Kalifornijos gubernatoriaus rinkimuose.
Būsimiems rinkėjams priminti apie save kine, kur ponulis Arnoldas atrodo geriausiai, yra itin prasminga. Penkiasdešimtmetį perkopusiam aktoriui kino teritorija suteikia galimybę vėl atsidurti idealiame pasaulyje, kuriame jo įžymūs raumenys pagyvinami kompiuterinių efektų suteikiamos jėgos. Eiliniai žiūrovai yra linkę sutapatinti filmo realybę su kasdiene tikrove ir suteikti aktoriams jų vaidinamo personažo savybių. Tad Arnoldas-politikas pirmiausia ir bus vertinamas ne klausantis jo rinkiminių kalbų, o prisimenant Arnoldą-Konaną ar Arnoldą-Terminatorių.
Turint omeny, kad Arnoldas Schwarzeneggeris rinkimuose atstovaus respublikonams (kitaip tariant, konservatoriams), šios pakraipos balsuotojams raumenų kalnas turėtų daryti įspūdį. Toks vyras reprezentuoja tradicinę patriarchalinę visuomenę - vyras medžioja, o moteris aplink puodus sukasi. “Terminatoriuje 3” Arnoldas netgi gina šią visuomenę nuo feministinių idėjų prisigraibiusios ir į karo taką išėjusios moteriškos lyties mašinos.
“Terminatoriaus” visuomeninis fonas paverčia filmą ne tik šių metų kino, bet ir politikos naujiena. O “Nykštukas Nosis” mums siūlo visiškai priešingas vertybes, nors ir nemažiau užterštas ideologijos šiukšlėmis. Pirmiausia ši animacinė pasaka nėra tokia nauja - jau prieš gerą pusmetį šį filmą buvo galima rasti videotekose. Man videotekos šeimininkas šį multiką pristatė kaip senos geros rusų animacijos perliuką - anot jo, kuriant filmą nenaudotos skaitmeninės technologijos. Viską piešė gyvos animatorių rankos - o tai šių dienų kine gan reta.
Rinkodaros požiūriu, toks rusų studijos sprendimas itin vykęs. Greičiausiai neesant galimybių nustebinti žiūrovą kompiuteriniais gyviais, rusai visai teisingai nusprendė pabaksnoti į kino mėgėjų širdis iš beribių buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų. Vyresnių kino mėgėjų širdis - nes jaunosioms kartoms terminas “rusų animacija” kažin ar ką reiškia. Štai taip “Nykštukas Nosis” tampa vaikiška animacine pasaka, skirta Sovietų Sąjungoje gimusiems suaugusiems.
Galų gale nėra svarbu, kaip buvo iš tikro. Nesvarbu, ar rusai iš tikro viską piešė rankomis, ar vis dėlto pasitelkė kompiuterį, kad procesas taptų greitesnis. Svarbu tik tai, kaip tas filmukas yra pristatomas - net jei jį taip pristato tik videotekos šeimininkas. Žodis, žvirbliu išlėkęs, jaučiu sugrįžta. O “Nykštukas Nosis” tampa rimtu amerikoniškų multikų konkurentu, nes šioje kovoje pasitelkia ginklą, kurio neturi jokia Amerikos animacinių filmų studija.
“Nykštukas Nosis” tiesiog įšoka į kitą teritoriją - kai visi animatoriai kuo garsiau mėgina šaukti apie vis labiau tobulėjančias kompiuterines technologijas, rusai prabyla apie priešingas vertybes - apie žmogaus rankos prisilietimo vertę. Amerikiečiai tarpusavyje rungiasi keistose kategorijose - kas tikroviškiau pavaizduos kailiuką (kiek žinau, kailiukas yra vienas iš argumentų vertinant kompiuterinę animaciją), kieno personažų išraiškos įvairesnės ir akys ryškiau žiba. O rusai spjauna į visa tai ir taria maždaug taip: “Visai nesvarbu, kad Nykštukas Nosis nėra iš pirmo žvilgsnio tikroviškas. Jį nupiešė žmogus, todėl jis vis tiek humaniškesnis už Šreką. Todėl jis turi sielą”!
Taigi kurį iš šių filmų rinktis? “Terminatorių”, kuriame vaidina realūs žmonės, tačiau kai kurie iš jų vaidina mašinas? Filmą, kuriame dar kartą mūsų tikrovė paverčiama pasaka. Ar “Nykštuką Nosį”, kuris iš pirmo žvilgsnio yra klasikinė animuota pasaka? Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio, nes šio filmo platintojai aktyviai stengiasi animacinę pasaką papildyti realiais žiūrovų prisiminimais apie jų pačių praeitį. Taip multikas išplečia savo erdvę, užliedamas ją vaizdais, kuriuose galima išvysti save prieš 20-30 metų, spoksantį į nespalvotą “Tauro” ar “Šilelio” ekraną.
Pavyzdžiui, aš iš karto prisimenu tą pusvalandį animacijos, kuris įsiterpdavo tarp lietuviškos “Panoramos” ir rusiškos “Vremia”. Prisimenu, kad per tą pusvalandį prieš televizorių tėvai versdavo mane nusiplauti kojas bliūde. Man visuomet būdavo nejauku tai daryti, nes aš buvau tikras, kad Teta Beta viską mato. Ji mato, kaip aš prausiuosi kojas! Siaubas!
Aš rinkčiausi “Nykštuką Nosį”. O jūs pasirinkite patys.
“Terminator 3: Rise of the Machines”, JAV, 2003.Trukmė: 1 val. 39 min.Režisierius: Jonathan Mostow (“U-571”, 2000)Arnold Schwarzenegger (“Collateral Damage”, 2002; “Terminatorius”, 1984 ir “Terminatorius 2”, 1991; “Batmanas ir Robinas”, 1997), Claire Danes (“Valandos”, 2002; “Vargdieniai”, 1998; “Apsisukimas”, 1997), David Andrews (“Hanibalas”, 2001; “Kovos klubas”, 1999), Kristianna Loken, Nick Stahl ir kt.
“Karlik Nos”, Rusija, 2003Trukmė: 1 val. 22 min.Režisierius: Ilja MaksimovBalsai: Albert Asadulin, Natalja Danilova, Ivan Krasko ir kt.
