Gaila, tačiau pas mus kinas vėl tapo mažai ką dominančia tikrovės dalimi. Naujo filmo premjera nesukelia jokio triukšmo. Publiką pavyksta išjudinti tik porą kartų per metus - “Žiedų valdovas”, “Matrica” ir “Haris Poteris”… Bet šie serialai baigiasi. Kas bus po to? O gal… O gal mūsų šalies gyventojų kinas nedomina dėl to, kad jie yra laimingi?
Liūdnas žmogus - vakarietiškų pramogų istorijos variklis. Kai tautos liūdi, pramogų kūrėjai patenkinti trina rankas ir skaičiuoja pelną. Kinas, didžiausia XX a. pramoga, nėra išimtis. Kiek milijonų šios žemės gyventojų paguodos ieškodavo tamsiose kino teatrų salėse? Visa tai matėme pačiuose filmuose - prisiminkime kad ir daugybę kartų per mūsų TV rodytą Woody Alleno komediją “Purpurinė Kairo rožė”. Gyvenimo prislėgta moteriškė, ieškanti dvasios atgaivos virtualiame žvaigždžių pasaulyje…
Tačiau XXI a. yra kitoks. Gal kinas jau praėjusiame amžiuje išsikvėpė? O gal pramogų industrija žmogui ėmė siūlyti tiek alternatyvų, kad galinga kino industrija buvo priversta gėdingai trauktis? Vaikai žaidžia kompiuterinius žaidimus, moterys žiūri serialus, o vyrai - futbolą? Ir į kiną jiems visiems paprasčiausiai nusispjaut…
Bet palikime pesimizmą kitam kartui - “Džentelmenų lyga” verta geresnės įžangos. Net jei nuo šio filmo premjeros tesutikau vieną žmogų, kuris su džiaugsmu balse pareiškė jau laukęs “Lygos” transliacijų Lietuvoje. Beje, ar jūs šį filmą matėte? Bent norėjote jį pažiūrėti? Tik, prašau, neliūdinkite manęs…
Juk šis filmas yra puiki dovanėlė visiems, kas nemano, kad idealus veiksmo filmas yra “Terminatorius”. Ir tiems, kurie vis dar vertina Arthur Conan Doile’į, Jules’į Verne’ą, Karlą May ar kurį kitą XIX a. nuotykinių istorijų meistrą. Galų gale šis filmas tiks ir tiems, kurie mėgsta žiūrėti, kaip Holivudo filmuose keičiasi kaskadiniai triukai ir kompiuteriniai efektai. “Džentelmenų lygoje” yra visko - mielos širdžiai istorijos ir herojų, kuriuos tekdavo pačiam įsivaizduoti skaitant knygas. Yra čia ir tai, kas šiandien geriausia Holivudo veiksmo filmuose.
Čia sutiksite Kapitoną Nemą, grafo Drakulos žmoną, Dorianą Grėjų, profesorių Moriartį (priminsiu - tai tobulas nusikaltėlis iš daktaro Vatsono užrašų), nematomą žmogų ir ponus Džekilą bei Haidą, labiau primenančius žaliąjį milžiną Halką iš neseniai matyto to paties pavadinimo filmo. Bus daug senovinių vaizdų - Londonas, šiek tiek Paryžiaus ir Afrikos bei smagiai griūvanti Venecija. “Mumija” (pirmoji serija!), “Karibų jūros piratai” ir “Laiko mašina” kartu sudėjus.
O jei kalbėtume apie efektus, tai čia rasite labai smagų pasiplaukiojimą po vandeniu (Venecija virš galvos), po XIX a. Londoną važinėjantį tanką, blogojo Fantomo pilį Šiaurėje, primenančią Saurono rūmus “Žiedų valdove”, visai neblogai pagamintą nematomą žmogų (vaikščiojantis paltas ir puikus apsnigto nematomojo siluetas), staigiai užgyjančias žaizdas, iš lėto skraidančias kulkas ir dar daug kitų grožybių.
Na, galbūt šie šūksniai jūsų ir neįtikino. Pamėginsiu iš kito pusės. Kodėl kūriniai, kuriuose vaizduojamos tolimos ateities technologijos yra žavingi? Kodėl J. Verne’o amžininkus žavėjo Kapitono Nemo laivas, o mus žavi naujausi Spielbergo filmai arba “Matrica”? Atsakymas paprastas - ateities technologijas sunku pavaizduoti technologiškai. Būtent todėl jos vaizduojamos gražiai. Graži technologija! Estetika - štai kas žavi “Džentelmenų lygoje”. Grožis, kuris yra ne gamtos, o žmogaus akių, rankų ir proto kūrybos vaisius.
O kai šiuolaikinis kinas imasi senovės ir kuria tiems laikams negirdėtą techniką - rezultatas būna dvigubai mielesnis. Štai kodėl Laiko mašina buvo tokia graži! Suraityti vamzdžiai, senoviniai ciferblatai ir žibantis plienas! Joks šiuolaikinis aparatas nebūtų toks gražus!
“Lygoje” išsižioji pamatęs Kapitono Nemo baltą automobilį, įstrigusį tamsioje krantinėje tarp arkliais traukiamų kebų. Ne šiaip sau filmo kūrėjai tą technikos stebuklą mums parodo iš visų pusių - mes juo galime taip pat stebėtis, kaip stebisi ir atsitiktiniai praeiviai XIX a. Londone. Technologiškai jis nėra įspūdingas - ypač žvelgiant iš mūsų perspektyvos. Jis yra baltas, tobulų proporcijų ir gražus. Žinodami, kad vaizduojamame laikotarpyje automobilių apskritai nebuvo, mes puikiai suvokiame jo pasirodymo radikalumą.
Tas pats atsitinka ir pamačius garsųjį Kapitono Nemo laivą. Kur tai matyta - laivo forma tipinė, tačiau taip dekoruotas povandeninis laivas dar niekada neplaukiojo jūrose! Žvilgantys papuošalai, gimę susidūrus sunkiems Indijos ornamentams ir manieringiems to meto Europos dizaino motyvams šį laivą paverčia ne technologijos, o meno kūriniu. Prašmatnių rūmų balkoną primenančioje laivo apžvalgos aikštelėje puikiai atrodo medinis suolas ir Drakulos žmona, mėlyno dangaus fone. Tamsiaplaukė moteris baltais marškiniais ir tamsiai raudonu šaliku ant mėlyno dangaus. Lyg būtų nužengusi iš simbolistų paveikslo. Graaaaaaaaaaaaaažu….
Doriano Grėjaus laikų manieristinės estetikos ir šiuolaikinių kino technologijų mišinys. Jis kilsteli filmą pora centimetrų aukščiau už visus tipiškus šiandienos trilerius ir fantastinius filmus.
Gal dabar įtikinau? Jei taip - tai pirmyn į kiną! Nes greitai “Džentelmenų lygą” iš repertuaro išstums eilinės “amerikietiškos vestuvės”, “legalios blondinės” ir kitoks šlamštas.
“The League of Extraordinary Gentelmen”JAV, Vokietija, Čekija, Didžioji Britanija, 2003Trukmė: 110 min.Režisierius: Stephen Norrington (“Ašmenys”, 1998)Vaidina: Sean Connery (“Ieškant Foresterio”, 2000; “Uola”, 1996; “Raudonojo Spalio medžioklė”, 1990), Naseeruddin Shah (daug indiškų filmų, keistais pavadinimais), Peta Wilson (Nikita TV seriale “Nikita”, 1997), Stuart Townsend (“Pokeris”, 2003), Jason Flemyng (“Iš pragaro”, 2001; “Vagišiai”, 2000) ir kt.
