Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko socialdemokrato Gedimino Kirkilo nuomone, Česlovas Juršėnas neatsiims savo kandidatūros į Prezidentus ir dalyvaus rinkimuose iki galo. Tai, pasak G. Kirkilo, lemia daugumos Socialdemokratų partijos (LSDP) narių valia.
"Demokratiškai tvarkomoje partijoje jos vadovai nėra visagaliai. Jie turi atspindėti daugumos lūkesčius, nuomonę. Prognozuoju, kad nuomonė bus tikrai vienareikšmė: Č. Juršėnas savo kandidatūros atsiimti negali. Jei atsiimtų savo kandidatūrą, Č. Juršėnas kaip politikas mūsų partijoje būtų pasmerktas", - Eltai tvirtino G. Kirkilas.
Jo žodžiais, kiti galimi rinkimų dalyviai bus daugiau ar mažiaus siejami su revanšu, kerštu. Jų dalyvavimas rinkimuose neprisidės prie supriešintos visuomenės taikymo.
G. Kirkilas taip pat pareiškė tikįs, kad Č. Juršėno kandidatūrą parems LSDP koalicijos partneriai socialliberalai.
G. Kirkilo požiūriu, priekaištai socialdemokratams dėl vadovavimosi partiniais, o ne bendrais interesais neturi pagrindo. Pasak jo, parlamentinėms partijoms pavyko pasiekti svarbių susitarimų vidaus ir užsienio politikos klausimais, o kad jos paprastai vadovaujasi savo partiniais interesais, yra normalu.
"Priekaištauti partijoms, kad jos vadovaujasi savo politiniais interesais, yra tas pat, kas priekaištauti žvejui, kad jis žvejoja", - vaizdžiai išaiškino savo požiūrį socialdemokratas.
ELTA: Kodėl socialdemokratų kandidatas į prezidentus - Č. Juršėnas? Juk populiariausias tarp galimų pretendentų - LSDP pirmininkas Algirdas Brazauskas. Vytenis Andriukaitis turi dalyvavimo Prezidento rinkimuose patirties. Svarstyta Justo Vinco Paleckio kandidatūra. Kodėl šių kandidatūrų atsisakyta?
G. KIRKILAS: Tokia šiuo metu yra partijos valia. Ši valia pareikšta po to, kai A. Brazauskas atsisakė kandidatuoti. Savo motyvus jis, atrodo, išaiškino.Jis įsivaizduoja, kad jo vadovaujama Vyriausybė turėtų tęsti darbus, todėl svarbus jo dalyvavimas Seimo rinkimuose. Tai viena priežastis. Kita - tai, kad A. Brazauskas anksčiau yra sakęs, jog Prezidento rinkimuose nebedalyvaus ir savo vietą mato Vyriausybėje.Dėl Č. Juršėno. Prieš pastaruosius Prezidento rinkimus darėme partijos narių apklausą. Tada Č. Juršėnas gavo daugiausiai balsų. Antroje vietoje buvo J. V. Paleckis, trečioje - V. Andriukaitis. Pirmiesiems dviem dėl įvairių priežasčių atsisakius kandidatuoti, buvo iškeltas V. Andriukaitis.Šiuo metu partija mano, kad Č. Juršėnas yra tinkamiausias. Taip mano ir partijos nariai, ir daug rėmėjų. Kodėl svarbu, kad rinkimuose dalyvautų Č. Juršėnas?Per prezidentinį skandalą matėme, kas prezidentūroje buvo labiausiai pažeista. Sakyčiau - teisė ir konstitucingumas. Savo partijoje turime ne taip daug žmonių, kurie kaip tik yra Konstitucijos žinovai, griežtai Konstitucijos žodžio besilaikantys politikai.Kad Prezidento institucijos vertė ir konstitucinė galia būtų atkurta, Č. Juršėnas yra tinkamiausia figūra, atsisakius kandidatuoti A. Brazauskui.Kitas dalykas - per skandalą buvo kiršinama tauta, tai daugiausia darė atstatydintas Prezidentas, tam buvo naudojama Prezidento institucija. Mums atrodo, kad dabartinėje situacijoje Č. Juršėnas yra diplomatiškiausia figūra, kuri gali sutaikyti susipriešinusias stovyklas.Jūsų klausime lyg ir slypi kitas klausimas - kodėl mes nesiderėjome, kaip mus dabar kaltina dešinieji, dėl vieno kandidato? Matot, derybos dėl bendro kandidato turėtų priminti derybas, kurios neseniai vyko dėl 2 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP) krašto gynybai. Tokiose derybose dalyvauja visos partijos, jos viską derina.Šiuo atveju reikėtų derinti rinkimų štabo sudėtį, programą, keliamo kandidato įsipareigojimus. Tai būtų gana ilgos derybos. Joms pasibaigus, visų derybose dalyvaujančių partijų lyderiai turėtų kartu skelbti paramą bendram kandidatui. Taip neatsitiko: liberalcentristai paskubėjo iškelti savo kandidatą, ir mes turėjome atsakyti tuo pačiu.Susitarti dėl vieningo kandidato yra labai kruopštus ir subtilus darbas. Tokių atvejų nėra daug demokratinės politikos istorijoje. Tai atsitinka nebent ekstremaliomis sąlygomis. Galbūt skandalo metu daug kam atrodė, kad tos ekstremalios sąlygos yra.Mes manome, kad Rolandas Paksas nėra toks stiprus kandidatas, kaip galėjo atrodyti tada, kai jis važinėjo po rajonus, o dalis žmonių galbūt nelabai suprato, dėl ko jis kaltinamas. Dabar yra daug informacijos, ir esu tikras, kad nemaža dalis R. Pakso rėmėjų nuo jo nusisuko. Jų balsus kaip tik galėtų surinkti Č. Juršėnas. Visi kiti menami rinkimų dalyviai bus daugiau ar mažiau siejami su revanšu, kerštu. Visuomenė liktų suskaldyta.
ELTA: Ar darėte apklausas, kurios liudytų, kad dalis buvusių R. Pakso rėmėjų ar neapsisprendusių rinkėjų gali balsuoti už Č. Juršėną?
G. KIRKILAS: Taip, darėme apklausas. Č. Juršėno šansai yra geriausi.
ELTA: Geresni nei Valdo Adamkaus ir Artūro Paulausko, jei patektų į antrąjį turą?
G. KIRKILAS: Taip.
ELTA: Ar manote, kad, patekęs kartu su R. Paksu į antrąjį turą, J. Juršėnas surinktų ir centro dešinės rinkėjų balsus?
G. KIRKILAS: Manau, kad centro dešinės partijos elgtųsi nuosekliai. Sunkiai įsivaizduoju, kad jos kviestų balsuoti už R. Paksą. Arba jos laikytųsi neutraliai, arba kviestų remti Č. Juršėną. Žinoma, jų parama Č. Juršėnui būtų naudinga.Dar kartą noriu pabrėžti: tam, kad turėtume bendrą kandidatą, būtų reikėję sukurti bendrą štabą, bendrą komandą.
ELTA: Ar tikėtina, kad Č. Juršėnas tam tikru momentu atsiims savo kandidatūrą?
G. KIRKILAS: Mūsų partijos nariai mano, kad partija turi iškelti savo kandidatą. Jie tikrai nesutiktų su kokiu nors atšaukimu. Jei atsiimtų savo kandidatūrą, Č. Juršėnas kaip politikas mūsų partijoje būtų pasmerktas.Demokratiškai tvarkomoje partijoje jos vadovai nėra visagaliai. Jie turi atspindėti daugumos lūkesčius, nuomonę. Prognozuoju, kad nuomonė bus tikrai vienareikšmė: Č. Juršėnas savo kandidatūros atsiimti negali.
ELTA: Dėl bendro kandidato, regis, nesitarėte ir su koalicijos partneriais - socialliberalais?
G. KIRKILAS: Prieš išvykdamas atostogų A. Brazauskas pasakė apie mūsų partijos nuostatą A. Paulauskui. Nežinau, ar tai galima vadinti tarimusi. A. Brazauskas tiesiog pasakė, kad tokia yra mūsų nuomonė. Galbūt dar galėtume tartis, bet po to, kai liberalcentristai iškėlė V. Adamkų, derėtis, man atrodo, nėra galimybių.
ELTA: Ramiai galite įsivaizduoti, kad per šiuos rinkimus jūsų koalicijos partneriai rems ne Č. Juršėną, o V. Adamkų?
G. KIRKILAS: Tikiuosi, kad mūsų koalicijos partneriai parems Č. Juršėną. Nelabai žinau, kodėl jiems reikėtų remti V. Adamkų. Manau, kad šiuo atveju mūsų koalicijos partneriai galėtų prarasti dalį savo rinkėjų. Nemanau, kad tai jiems naudinga prieš Seimo rinkimus. Toks sprendimas būtų keistas.
ELTA: Socialdemokratams neretai prikišama, kad jie vadovaujasi savo partiniais interesais ir nepaiso bendrų tikslų. Ką atsakytumėte?
G. KIRKILAS: Priekaištauti partijoms, kad jos vadovaujasi savo politiniais interesais, yra tas pat, kas priekaištauti žvejui, kad jis žvejoja. Partijos tam ir yra sukurtos, kad atstovautų tam tikrai rinkėjų daliai. Visos partijos atstovauja savo interesams. Tokie kaltinimai partijoms - tai nevilties žodžiai.Tačiau kitais atvejais socialdemokratai, konservatoriai, liberalcentristai ir socialliberalai pasiekė nemažai susitarimų. Minėjau susitarimą dėl 2 procentų BVP gynybai. Yra susitarimų ir dėl užsienio, ir dėl vidaus politikos prioritetų.
ELTA: Č. Juršėnas yra minėjęs, kad jo kaip kandidato į Prezidentus tikslas - sutaikyti susipykusią tautą. Ar tai ne per sunkus uždavinys vienos partijos iškeltam kandidatui?
G. KIRKILAS: Išrinktas Prezidentas bet kuriuo atveju pasitraukia iš partijos. Sustabdęs savo įgaliojimus partijoje, jis atstovauja visų interesams. Kaip tik nušalintajam Prezidentui to padaryti nepavyko. Č. Juršėnas turi didesnę patirtį, yra visuotinai pripažintas kaip kompromiso meistras. Maža to, Č. Juršėnas, man atrodo, šiandien atstovauja didesnei Lietuvos rinkėjų daliai nei bet kuris kitas kandidatas.
ELTA: Dalis Socialdemokratinės koalicijos frakcijos Seime narių nerėmė apkaltos Prezidentui R. Paksui net Konstituciniam Teismui paskelbus išvadas. Tai pakankamai rimta politinė takoskyra. Ar esama prielaidų šiai takoskyrai didėti?
G. KIRKILAS: Tokių prielaidų nėra. Mes visada toleruodavome tam tikrą nuomonių pliuralizmą savo partijoje. Manau, kad tai yra teisinga. Partija negali būti monolitinė. Visose partijose yra kairesni ir dešinesni flangai.Kaip matote, nepaisant mums primetamų niūrių prognozių, esą socialdemokratai skils, jokio skilimo nėra. Pasakyčiau dar daugiau: šiuo metu frakcijoje tas klausimas beveik užmirštas.
ELTA: Bet juk tai ne smulkmena: dalis frakcijos nepritarė Konstituciją šiurkščiai pažeidusio Prezidento nušalinimui. Ir jokių vidaus problemų?
G. KIRKILAS: Jūs klausėte, kiek tai lemia partijos vidaus diskusijas. Aš sakau, kad tikrai nelemia. Kitas klausimas - kaip vertinti tuos žmonės.
ELTA: Ir kaip Jūs juos vertinate?
G. KIRKILAS: Vertinu kritiškai. Lygiai taip, kaip ir tuos keturis mūsų kolegas, kurie nuvažiavo į Baltarusiją. Pas mus yra ir NATO skeptikų. Tačiau aš manau, kad mes turime gebėti sugyventi ir pripažinti, kad demokratija - tai daugumos valia. Dauguma sprendžia ir bet kurioje demokratinėje partijoje, ir valstybėje.
ELTA: Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Vladimiras Laučius.
