Praėjus beveik septyneriems metams po bombos sprogimo per Atlantos vasaros olimpines žaidynes į policijos rankas pateko įtariamas sprogdintojas. Po vienos intensyviausios paieškos JAV kriminalinės policijos istorijoje Erikas Robertas Rudolfas (Eric Robert Rudolph) buvo suimtas greičiau atsitiktinai.
Jaunas policijos patrulis Merfio mieste (Šiaurės Karolinos valstija) šeštadienio rytą apie 4 valandą 30 minučių išvydo įtariamąjį už savitarnos parduotuvės, kuris jis mėgino pasislėpti tarp dėžių. Pareigūnas išsitraukė pistoletą ir suėmė, kaip jam atrodė, įsilaužėlį.
21 metų policininkas, jo paties teigimu, net nenutuokė, kad sugavo "didelę žuvį". E. R. Rudolfas (Eric Robert Rudolph) suimamas nesipriešino. Iš pradžių jis nurodė neteisingą pavardę, bet netrukus pasisakė, kas esąs. Jis pajuto palengvėjimą, kad baigėsi beveik penkerius metus trukęs slapstymasis, vėliau papasakojo vietos šerifas Kitas Lovinas (Keith Lovin).
Dabar 36 metų E. R. Rudolfas (Eric Robert Rudolph) yra kaltinamas tuo, jog 1996 metų liepą Atlantos miesto olimpiniame parke padėjo sprogstamąjį užtaisą, kuriam sprogus žuvo viena moteris ir daugiau kaip 100 žmonių buvo sužeista. Įtariama, kad jis 1997 metais Atlantoje susprogdino savadarbius užtaisus prie abortų klinikos ir gėjų klubo - tąkart žmonės, laimei, nenukentėjo. Jis, be to, buvo ieškomas dėl 1998 metų sausį surengto išpuolio prieš Birmingemo (Alabamos valstija) moterų kliniką, per kurį žuvo vienas policininkas ir viena medicinos sesuo buvo sunkiai sužeista.
Nėštumo nutraukimo priešinininkas E. R. Rudolfas (Eric Robert Rudolph) nuo to laiko buvo įtrauktas į dešimties Federalinio tyrimų biuro (FTB) labiausiai ieškomų nusikaltėlių sąrašą.
Policija jau senokai įtarė, kad ieškomas asmuo yra Šiaurės Karolinos kalnuose, kuriuose praleido dalį savo jaunystės. Dvejus metus policija nesėkmingai "šukavo" šį regioną, o nieko nepešus tęsė paiešką jau be tokio entuziazmo.
Sekmadienį Merfio miestelyje prie kalėjimo pasižiūrėti pavojingo nusikaltėlio susirinko beveik šventiškai nusiteikę vietos gyventojai. Jie atsivedė vaikus, darė nuotraukas ir stebėjosi, kaip E. R. Rudolfui (Eric Robert Rudolph) pavyko taip ilgai išsisukti nuo policijos. Kai kas spėja, kad šiame nuošaliame regione, kur tradiciškai stiprus nepasitikėjimas valdžios atstovais, jam galėjo padėti kai kas iš vietinių gyventojų.
Pusantro tūkstančio gyventojų miestelio mero Bilo Hiugo (Bill Hughes) teigimu, E. R. Rudolfo (Eric Robert Rudolph) antisocialinis elgesys nieku gyvu neatspindi vietos bendruomenės papročių, tradicijų ir vertybių. Ieškomas nusikaltėlis gyvenęs vienui vienas kalnuose ir neturėjęs jokių rėmėjų.
Per patį paieškos įkarštį jo ieškojo keli šimtai vietos, valstijos ir federalinių agentų. Kad jis tebėra gyvas ir slapstosi kažkur netoliese, žmonės suprasdavo tik pagal valkatų pasakojimus, šunų lojimą naktimis bei iš užmiesčio namelių dingstantį maistą. Ekspertai mano, kad jo nepavyko taip ilgai sučiupti, kadangi jis su niekuo nepalaikė kontakto. Be to, jis neturėjo banko sąskaitos ar mokėjimo kortelės, o savo automobilį buvo įregistravęs svetimu vardu.
Anot FTB, E. R. Rudolfas (Eric Robert Rudolph) gerai orientavosi vietovėje, buvo labai užsigrūdinęs ir patyręs, gerai pažinojo daugybę apleistų šachtų ir buvo prisitaikęs išgyventi ekstremaliomis sąlygomis.
Jo vienišiaus gyvenimo būdą galbūt galima aiškinti jo auklėjimu šeimoje, jo santykiais su baltosios rasės pranašumo idėjos skleidėjais, antisemitais ir ksenofobais bei priklausomybe Krikščioniškos tapatybės judėjimui. Pastarasis nepripažįsta abortų, o baltuosius laiko Dievo išrinktaisiais, privalančiais paruošti rasę karui. Neapykanta olimpinėms žaidynėms, kaip globalizavimo ir rasinės integracijos pavyzdžiui, anot specialistų, visiškai atitiktų jo mąstymo ir tikėjimo schemą.
Vienas iš jo brolių Danielis (Daniel) 1998 metų kovą prieš vaizdo kamerą nusipjovė ranką, norėdamas perduoti tam tikrą žinią federaliniams agentams.
dpa-Reuters-ELTA
