JAV Senato Užsienio reikalų komitetas trečiadienį (04.30) visais balsais pritarė septynių naujų narių, tarp jų - ir Lietuvos, priėmimui į NATO. Per balsavimą, kuris įvyko prieš kitą savaitę Senate planuojamą septynių šalių prisijungimo prie NATO protokolų ratifikavimą, ratifikavimui vieningai pritarė 19 senatorių.
"Kas išrado Vilniaus grupę - tai buvo puikiausia idėja, kuri padarė NATO plėtrą įmanomą", - sakė senatorius George'as Voinovichius (Džordžas Voinovičius).
Narystės NATO siekiančių devynių valstybių bendradarbiavimo - vadinamoji Vilniaus devyneto grupė, vėliau išaugo į Vilniaus dešimtuką.
Septynios iš dešimties šios grupės valstybių pernai Prahoje gavo pakvietimą į NATO.
"Tai dar vienas žingsnis į sėkmingą prisijungimo protokolų ratifikavimą JAV Senate, kuris numatytas gegužės 7 arba 8 dieną. Liko peržengti paskutinį slenkstį", - BNS sakė Senato komiteto posėdį stebėjęs Lietuvos ambasadorius JAV Vygaudas Ušackas.
Išvakarėse, antradienį, Senato Užsienio reikalų komitete vykusiuose klausymuose liudijęs JAV valstybės sekretorius Colinas Powellas (Kolinas Pauelas) teigė, jog NATO plėtra sustiprins Aljansą, išplėsdama jo geografinę aprėptį, karinius pajėgumus bei sustiprins septynių naujų narių transatlantinius ryšius.
"Visos septynios pakviestosios šalys pademonstravo, jog laikosi Vašingtono sutarties principų ir pasitarnavo Šiaurės Atlanto regiono saugumo stiprinimui", - sakė C. Powellas.
"Visos naujos narės sustiprins Aljansą ir atneš jam naujų idėjų bei energijos", - gyrė C. Powellas Lietuvos, Latvijos, Estijos, Slovakijos, Slovėnijos, Bulgarijos ir Rumunijos pakvietimą į Aljansą.
JAV valstybės sekretorius pabrėžė, kad visos septynios pakviestosios šalys "yra de facto sąjungininkės kare prieš terorą", prisidėjo prie tarptautinių stabilizavimo pastangų Afganistane. Be to, septynios valstybės nevienąsyk ryžtingais pareiškimais parėmė JAV poziciją dėl karo prieš Saddamo Husseino režimą Irake ir dalyvauja stabilizuojant padėtį šioje Vidurio Rytų valstybėje.
"Tai ypač pastebima dabartinėmis aplinkybėmis, kai abipus Atlanto abejojama Aljanso sveikata ir transatlantinių ryšių tvirtumu", - sakė C. Powellas.
Vasario mėnesį Šiaurės Atlanto Aljanse buvo kilusi rimčiausia per kelis dešimtmečius krizė, kai NATO narės Prancūzija, Vokietija ir Belgija užblokavo svarstymą dėl papildomų gynybos priemonių Turkijoje, jeigu kiltų karas su Iraku.
Šiuos nesutarimus tarp sąjungininkų pavyko išspręsti per NATO karinio planavimo padalinį, kurio veikloje nedalyvauja Prancūzija, ir Turkijos prašymas dėl papildomų gynybos priemonių buvo patenkintas.
"Mums būtų labiau tinkama, jeigu šį sprendimą būtų priėmusios 19, o ne 18 Aljanso valstybių, bet Prancūzija to neleido. JAV ir daugelis jų partnerių NATO apgailestavo, kad kai kurios narės taip lengvai atsisakė savo įsipareigojimų suteikti sąjungininkei grynai gynybinę paramą - tai, ko mes prašėme, nesilaikė savo įsipareigojimų, siekdamos savo interesų Irake", - sakė C. Powellas.
"Neleiskime sau suklysti. Nesutarimas buvo rimtas, ir pavėluota pagalba Turkijai pakenkė mūsų Aljanso patikimumui", - pabrėžė JAV diplomatijos vadovas.
C. Powello teigimu, "nesutarimų išliks".
"Esame demokratinės šalys. Nė vienas iš mūsų nėra aklas. Mes ginčijamės. Mes nesutariame. Tais atvejais, kai mes nesutariame, mes pasiraitojame rankoves, susitelkiame, ir ieškome sprendimų. Galiausiai, tai mūsų didi jėga. Ir būtent todėl transatlantinis ryšis nenutrūks. NATO klijai per stiprūs ir neleidžia mums išsiskirti", - sakė JAV valstybės sekretorius.
BNS
