Vašingtonas ketvirtadienį pasiūlė panaikinti Jungtinių Tautų (JT) sankcijas Irakui, išskyrus ginklų embargą, ir siekia, kad sankcijų panaikinimas nepriklausytų nuo JT ginklų inspekcijų, kaip reikalauja kitos Saugumo Tarybos narės.
Aštuonių puslapių rezoliucijos projekte, kuris buvo išdalytas Saugumo Tarybos narėms ir kurį gavo "Reuters", Irakui leidžiama vėl parduoti naftą, o už ją gautus pinigus dėti į "Paramos Irakui fondą", kurio lėšos bus naudojamos humanitariniams tikslams ir šaliai atstatyti.
Ši nauja institucija turėtų patarėjų tarybą, kurioje dirbtų pasiuntiniai JT, Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko atstovai. Tačiau sprendimus dėl to, kaip išleisti pinigus, priimtų Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija, kurios tartųsi su Irako laikinąja administracija.
Rezoliucijos projekte nereikalaujama, kad į Iraką grįžtų JT ginklų inspektoriai, kurie patikrintų, ar Irakas nebeturi masinio naikinimo ginklų. Ši sąlyga buvo minima ankstesnėse 16-oje JT rezoliucijų, to reikalavo kitos Saugumo Tarybos narės.
JAV ambasadorius Johnas Negroponte'as (Džonas Negropontas), kuris Tarybai pristatė rezoliucijos projektą, sakė, kad JAV prezidento George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo) administracija "artimoje ateityje" nemato "jokio JT (inspektorių) vaidmens"."Koalicija perėmė inspekcijų Irake ...proceso (vykdymą)", - sakė jis žurnalistams.Pagal rezoliucijos projektą, JT generalinis sekretorius Kofi Annanas (Kofis Ananas) paskirtų specialų koordinatorių JT humanitarinės pagalbos teikimui ir "Irako atstatymo veiklai" prižiūrėti.
Šis asmuo veiktų kartu su Jungtinėmis Valstijomis ir Didžiąja Britanija, kurios, kaip okupacinės jėgos, Iraką valdytų 12 mėnesių.
Koordinatorius formaliai steigtų valdymo institucijas, rūpintųsi žmogaus teisėmis bei teisinėmis reformomis ir padėtų formuoti Irako policijos pajėgas.
"Reuters"-BNS
