Internetiniame knygyne “Super.lt” jau galite nusipirkti knygą “Gyvenimo link: Lenos Lolišvili fenomenas”. “Omni Laikas” savo skaitytojams pateikia knygos sudarytojos Dainos Parulskienės pratarmės žodį.
Susipažindama su Lena Lolišvili, buvau nusiteikusi gana skeptiškai ir įtariai. Ji neatitiko jokių galvoje gyvavusių stereotipų. Protas nuolat kankindavo klausimais, į kuriuos nebuvo atsakymų. Mano gero skonio ir elgesio supratimas, susiformuotas dvasingo žmogaus įvaizdis galynėjosi su “nesukultūrintu”, tiesiog gaivališku Lenos dvasingumu. Mano nuomonė apie netradicinį gydymą buvo kategoriška - žinojau, kad tikrai Dievo apdovanotų žmonių - vienetai, visi kiti gali padaryti daugiau žalos nei padėti. Ypač įtariai žiūrėjau į Lenos santykius su valdžios žmonėmis. Pamenu, sykį galvoje šmėkštelėjo mintis: buvo ir toks Rasputinas caro rūmuose, bet kokios jėgos jį valdė? Lena iš karto pasakė: “Rasputinas buvo su velniu". Manęs nestebino, kad galima skaityti mintis, žinoti ir matyti daugiau už kitus, rankų uždėjimu pagydyti žmonės. Žinojau, kad iš tiesų Dievo artumoje esantiesiems tai duota. Bet Lena neatitiko dvasingųjų žmonių standartų. Ji ne sykį priblokšdavo visiškai vaikišku elgesiu (jai lig šiol patinka lėlės ir karuselės), naivumu ir ne tik praktinės orientacijos, bet, atrodė, ir gyvenimiškos išminties stoka. Kartais atrodydavo neatsakinga, neprognozuojama, nes klausydavosi ne savo ar kitų proto balso, o Dievo balso, kurį sakydavo aiškiai girdinti - perspėjantį, vedantį, mokantį. Tuomet jai negaliodavo jokie susitarimai su žmonėmis.
Apskritai Lenos pasitikėjimas Dievu pranoko visas “sveiko" proto ribas - ji pati dėl nieko nesirūpindavo ir nieko nespręsdavo, laukdavo, kol už ją viską padarys Dievas. Pirmąkart mačiau žmogų, kuris gyvena šia diena, nesirengia rytdienai, prie nieko neprisirišęs, pasiruošęs bet kada viską ramiai palikti. Lena sakydavo, kad Dievas, kai reikia, jai duoda ir reikalingus žodžius. Ir tikrai, kartais tai, ką ji kalbėdavo, akivaizdžiai pranokdavo menką jos išsilavinimą, patirtis, griežtą tradiciją, kurioje ji buvo auklėta, bet kokį fasadinį religingumą. Visos Lenos kalbos sukdavosi apie vieną ir tą patį - Dievą, kurio veikimą ir ženklus sugebėdavo įžvelgti absoliučiai visur. Ir pasakodama apie savo gyvenimą tenorėdavo paliudyti realų Dievo veikimą. Tai, ką Lena kalbėdavo, buvo stipru, nes ji pati tuo tikėjo be krislo abejonės, pati gyveno taip, kaip mokė kitus. Stebino ir tai, kad be jokio teologinio pasiruošimo skaitydama Bibliją (kitų knygų apskritai nebuvo skaičiusi), viską puikiai suprasdavo ir galėdavo aiškinti kitiems. [….]
Nusipirkti knygą “Gyvenimo link: Lenos Lolišvili fenomenas” galite čia. (http://www.muge.lt/Knygos/index.phtm?prod=3282)
