Neseniai lietuvių kalba pasirodė skandalinga Jelenos Tregubovos knyga „Kremliaus digerio pasakėlės“, kurioje pasakojamas užkulisinis Maskvos politikų gyvenimas. Elektroninio pašto pagalba ”Omni laikas“ pakalbino autorę. „Jūsų laisvės Kremlius jums niekada neatleis ir keršys pirmai patogiai progai pasitaikius bei stengsis nurodyti „tikrąją jūsų vietą“, perspėja Tregubova.
Jūsų knyga yra išversta į lietuvių kalbą. Kai kurie Lietuvos skaitytojai domisi: tai, ką savo knygoje parašėte apie Rusijos politikus, yra tiesa ar meninė išmonė?
Mano knyga - šimtaprocentinis „nonfiction“. Būtent dėl to, manau, ji taip ir įpykdė Kremlių bei asmeniškai Putiną. Labai daug pasako tai, jog nei vienas iš mano knygos herojų manęs nepadavė į teismą, - paprasčiausiai jie puikiausiai žino, kad viskas, ką aš parašiau, yra tiesa.
Jūs nebegalite dirbti žurnaliste Rusijoje. Ką Jūs dabar veikiate? Kaip užsidirbate duonai?
Rašau naują knygą. O už ką gyventi?.. Žinote, jeigu visų pirma galvočiau apie tai, tai tikriausiai nebūčiau leidusi Rusijoje ir pirmosios savo knygos: suprantama, daug sočiau yra būti prisijaukintam, kišeniniam putiniškam žurnalistui negu laisvam menininkui. Gyvenu iš honorarų, gaunamų nuo Rusijoje parduotų mano pirmosios knygos egzempliorių. Čia mano knyga akimirksniu tapo bestseleriu - ji išleista jau didesniu nei 200 000 egzempliorių tiražu. 2004 metais pagal parduotų egzempliorių kiekį mane aplenkė tik Haris Poteris ir Coelho.
Tai dar sykį įrodo, kad žmonėms jau koktu nuo putiniško oficiozo ir jie godžiai lyg išalkę ryja bet kokią neangažuotą informaciją apie Putiną ar Kremlių.
Kokios nuomonės apie Lietuvą, Baltijos šalis laikosi Kremliaus politikų? Ką jie kalba? Gal galėtumėte prisiminti kokį nors tipišką pokalbį šia tema?
Praktiškai visi kremliečiai Baltijos šalių atžvilgiu turi akivaizdų postkolonijinį sindromą. Rusija įprato žiūrėti į Pabaltijį kaip į savo vergę Izaurą, per kažkokį nesusipratimą staiga tapusią laisvą. O dargi – realią nepriklausomybę įgijote pirmieji iš viso tuometinių sovietinių respublikų haremo. Matome, kad Gruzijai, Ukrainai ir Moldavijai iš tikrųjų Sovietų Sąjunga ėmė byrėti tik dabar, o visais pastaraisiais metais Maskva tvirtai laikė jas už gerklės (arba už dujotiekio) ir apie jūsų nepriklausomumo nuo buvusio sąjunginio centro laipsnį jos galėjo tik pasvajoti. Ir būtent šios jūsų laisvės Kremlius jums niekada neatleis ir keršys pirmai patogiai progai pasitaikius bei stengsis nurodyti „tikrąją jūsų vietą“ - tol, kol Rusiją valdo tiesioginis dvasinis įpėdinis tos agresyvios, totalitarinės, imperinės sistemos, kuri dar visai neseniai jūsų šalyje sušaudydavo už bet kokį laisvės siekį ir šitaip jį užgniauždavo.
Kai kurie lietuviai tebegyvena bijodami Rusijos tankų. Ar šios jų baimės pagrįstos? Ar Putinas, kaip žmogus, galėtų pasiųsti į Lietuvą tankus?
Nerandu draugo Putino charakteryje, nei moralinėse nuostatose nieko, kas galėtų sutrukdyti jam šitaip pasielgti, jeigu prireiktų. Žinote, kaip Maskvoje dabar juokaujama: „jeigu Kremlius dar neišsiuntė mokesčių inspekcijos ir FST išbuožinti jūsų kompanijos, - vadinasi, jūsų verslas dar nepakankamai efektyvus“. Tas pats pasakytina ir apie jus - su didžiausia pagarba jūsų šaliai, kol kas dar jūs nestovite Putinui skersai kelio. Tą pačią sekundę, kai jis nuspręs, jog esate tiesioginiai jo konkurentai - verslo srityje ar politikoje, - arba tiesiog užsigvieš kokio riebesnio kąsnio nuo jūsų verslo, akimirksniu būsite paskelbti priešais.
Chodorkovskio įkalinimo istorija ir įžūlus, neslepiamas „Jukos“ nubuožinimas per Putino žmonių kontroliuojamas kompanijas ryškiausiai parodo dabartinio Rusijos prezidento mąstymo algoritmą.
Žinote, aš čia, iš vidaus, Rusijoje, su siaubu stebiu, kaip visas valstybinis aparatas, visos Putino kontroliuojamos masinės informavimo priemonės bei politikai, gavę Kremliaus komandą, tiesiogine žodžio prasme, užsiundė šunaują ant Vairos Vykės-Freibergos, jūsų kaimynės Latvijos Prezidentės, kuri viso labo išdrįso pasakyti tiesą apie būsimos ceremonijos veidmainiškumą. Ją nesunku suprasti: ji pati iš perskirtos šeimos - tiesioginė Baltijos šalių stalininės okupacijos auka. Ji narsi ir drąsi moteris. Kai Latvijoje buvo išleista mano knyga, Vaira Vykė-Freiberga nepabūgo susitikti su manimi ir priimti dovanų mano knygą, nors puikiausiai suprato, kokio Kremliaus susierzinimo už tai susilauks. Per mudviejų susitikimą aš pasidalijau savo viltimi, jog naujosios ES narės - Baltijos šalys - dabar galės pasinaudoti Europos tribūna, kad užsistotų už Putino tikrų tikriausiai naikinamą žodžio laisvę, žiniasklaidos laisvę Rusijoje ir kitas Rusijos piliečių laisves.
Kaip Jūs manote, turėtų ar neturėtų Lietuvos Prezidentas važiuoti į Maskvą švęsti 60-ųjų pergalės prieš nacizmą metinių?
Vadinkime daiktus savais vardais: Sovietų Sąjunga Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims buvo okupantė. Stalininė Sovietų Sąjunga pusei amžiaus prievarta pakeitė, iškreipė jūsų istorijos raidą. Be nužudytųjų ir gyvai lageriuose bei tremtyje supūdytųjų, liko šimtai tūkstančių žmonių subjaurotais likimais, emigrantų, perskirtų šeimų. Ir visi šie žmonės, ir jų palikuonys - visi šie jūsų šalies piliečiai turi teisę labai griežtai reikalauti iš jūsų šalies lyderių nedalyvauti Maskvoje vyksiančioje pompastiškoje ceremonijoje, reikalingoje Putinui tiktai tam, kad galėtų pasipuikuoti kruvino žudiko generalisimo Stalino - savo nepasiekiamo idealo šlovės spinduliuose.
Aš manau, kol Rusija oficialiai nepripažins nusikaltusi jūsų šaliai - nusikaltusi konkretiems gyviems (ar, deja, jau mirusiems) jūsų šalies žmonėms, ant jų kaulų švęsti vienos koncentracijos stovyklos „pergalę“ prieš kitą yra daugiau negu amoralu.
Sovietų režimas tik tiek tesiskyrė nuo hitlerinio, kad jam nebuvo iškeltas Niurnbergo procesas.
Tikriausiai girdėjote, jog Vokietijoje yra įstatymas, baudžiantis baudžiamąja atsakomybe tuos, kurie leidžia sau viešai sudvejoti, kad Hitleris vykdė žydų tautos genocidą. Taigi ir aš tikiuosi sulaukti tokių laikų, kai Rusijoje kaip už baudžiamąjį veiką bus baudžiami tie, kurie viešai sudvejos, jog Sovietų Sąjunga okupavo Baltijos šalis ar kad Stalinas vykdė savo tautos (o kartu ir tautų, gyvenusių tuometinėse Sovietų kolonijose) genocidą. Taip pat norėčiau sulaukti dienos, kai baudžiamojon atsakomybėn bus patraukti žmonės, prisidėję prie Putino vykdomo Čečėnijos genocido.
Mano manymu, teiginys, kad nugalėtojai neteisiami, šiuo atveju visiškai nepridera. Teisiami, dar ir kaip. Tik kartais tai nutinka kiek vėliau - viena karta vėliau. Bet jei turėsime omenyje kruvinas skerdynes Čečėnijoje, visuotinį nepriklausomų žurnalistų bei politikų likvidavimą Rusijoje, susidorojimą represiniais metodais su nepageidaujamais verslininkais, - bijau, kad iki tos dienos Putinas, visai tikėtina, gali paruošti Niurnbergo teismui ir daug „šviežesnės“ medžiagos.
Ar nesigailite parašiusi tokią knygą?
Nė akimirkos nesigailėjau. Nes vis dėlto žurnalisto profesija - ne pavalgyti ir išgerti su Putinu, o sakyti tiesą apie šalyje susiklosčiusią situaciją. Net jeigu ši tiesa bus nemaloni valdančiajam Kremliui ar skaudžiai žeis tariamą kasdien propagandinės televizijos zombinamų postsovietinių vartotojų išdidumą.
Dėkoju už atsakymus.
Parengė Virginijus Savukynas ([email protected])
Ištraukos iš knygos „Kremliaus digerio pasakėlės“:
Jelena Tregubova: Kaip mane sprogdinohttp://www.omni.lt/index.php?base/z_244864
Jelena Tregubova: Stokholmo košmarashttp://www.omni.lt/index.php?base/z_244009
Jelena Tregubova: Išgelbėti eilinį Babickįhttp://www.omni.lt/index.php?base/z_244319
