Po ilgų įkalbinėjimų A. Brazauskas šiandien sutiko duoti interviu “Omni laikui”. Vienintelė jo sąlygą - prezidento skandalo fone neklausinėti apie politiką. Tada nusprendėme kalbėti apie kelionių nuotykius. A. Brazauskas prisiminė, kaip jis su “muiline” fotografavo Japonijos imperatorių ir kaip būdamas Maskvoje skolino A. Zuokui, tuomet dar jaunam žurnalistui, drabužius.
Kuri kelionė labiausiai įsiminė?
Labiausiai įsiminė kelionė į Japoniją dar 1997 metais. Ne vien todėl, kad tai įdomi šalis. Esu tikriausiai vienintelis žmogus pasaulyje, kuris Japonijos imperatorių fotografavo su vadinamąja “muiline”.
Kaip tai nutiko?
Buvau pakviestas į susitikimą su Japonijos imperatoriumi. Mane lydėjo fotografai su labai jau “mandra” aparatūra. Ir visai netikėtai manęs paklausė, ar aš nenorėčiau pats atminimui nufotografuoti imperatoriaus. Kaip tik turėjau “muilinę”, todėl su džiaugsmu sutikau.
Kai parodžiau savo fotoaparatą, tai supratau, kad jiems įvariau šoką - jie nežinojo, ką pasakyti. Fotografai pasiūlė man padaryti keletą bandomųjų nuotraukų. Pasirodo, kad mano “muilinės” blykstė žybsi tuomet, kai jai patinka. Fotografai pradėjo juoktis ir kažką niekinamo pasakė apie taivanišką produkciją. Aš jiems parodžiau, kad ant objektyvo parašyta “Made in Japan”. Jie iš karto surimtėjo ir kažkur nubėgo. Po kelių minučių sugrįžo su keliom lempom apšvietimui.
O tuomet pasirodė ir imperatorius. Pradžioje mane su juo nufotografavo, o vėliau aš jį kartu su kitais fotografais. Dar iki šiol turiu tas nuotraukas.
Aišku, Japonija - įdomi šalis. Bet jūsų kelionių maršrutuose, matyt, daug svarbesnė Maskva. Keistas klausimas - ar jūs nors kiek pažįstate neoficialiąją Maskvą?
SSRS laikais neoficialioji Maskva buvo gana nyki. Išėjęs į miestą negalėjai išgerti kavos puodelio, nepastovėjęs eilėje. Lietuviai turėjo savo jaukią salelę - Lietuvos atstovybės viešbutį, kurį tvirta ranka vairavo ponia Renčienė.
Kai 1990-aisiais Lietuva paskelbė nepriklausomybę, viešbutyje pagausėjo jaunų žmonių. Buvo daug žurnalistų. Jus jais bendrauti buvo labai įdomu. Pamenu, tenai apsistojo iš Irako grįžęs Artūras Zuokas. Irako valdžia nusavino visus jo rublius, tad teko jam šiek tiek paskolinti.
Pamenu, Rūta Grinevičiūtė prie diržo buvo prisisegusi tokią pūkuotą lėlę - gal barsuką, gal žiurkėną. Ji visiems gyrėsi, kad tai jos meilužis.
O kokie kiti įsimintini nuotykiai nutiko?
Manau, kad ir taip daug papasakojau. Šiam kartui užteks.
Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Virginijus Savukynas ([email protected])
