Jau seniai tapo įprasta kalbėti apie tai, kad Lietuvos sportininkų pasiekimai yra kone vienintelis dalykas, kuo dar gali didžiuotis eilinis lietuvis. Nes tik iškovotos taurės ar aukso medaliai priverčia tautiečius išsitraukti Lietuvos vėliavas ir pajusti vienybę minioje, primenančioje Sąjūdžio laikus.
Baigiantis metams, galime pasidžiaugti, kad 2005-ieji Lietuvos sportui buvo gana „derlingi“ ir progų švęsti netrūko. „Omni.lt“ redakcija kviečia savo skaitytojus dar kartą prisiminti džiugiausias akimirkas ir įspūdingiausias pergales. Dešimt įsimintiniausių sporto įvykių pateikiame chronologine tvarka.
Balandžio 19 d. Ši diena turėtų ilgam įsiminti visiems vilniečiams. Po Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkų triumfo ULEB taurės finale sostinės gatves užplūdo minios šėlstančių krepšinio sirgalių, o automobilių garso signalai aidėjo iki pat paryčių.
Nors pirmą kartą Lietuvos krepšinio komandos pergalė buvo švenčiama tik viename mieste, o ne visoje šalyje, „Lietuvos ryto“ triumfas buvo svarbus visos Lietuvos krepšiniui. Nes iškovojusi ULEB taurę, Vilniaus komanda iškovojo kelialapį į ULEB Eurolygos turnyrą.
Džiugina ir tai, kad „Lietuvos ryto“ krepšininkai nepasimetė tarp stipriausių senojo žemyno komandų. Naujajame sezone jie sėkmingai įrodinėja ULEB klerkams, kad Lietuva tikrai verta daugiau nei vienos vietos Eurolygoje.
Balandžio 23 d. Jei visi geriausi Lietuvos krepšininkai staiga išvažiuotų žaisti į užsienį ir atsisakytų žaisti šalies rinktinėje, mūsų moterys neleistų sirgaliams pajusti pergalių bado. Tą patvirtina puikus Vilniaus „Lietuvos telekomo“ pasirodymas Eurolygoje ir šiemet iškovota trečioji vieta.
Nors mūsų krepšininkių pasiekimus dažnai užgožia skambios vyrų pergalės, moterys neabejotinai vertos atskiro pagyrimo. Trečioji vieta elitiniame žemyno turnyre nebuvo atsitiktinumas. Tai ilgo ir atkaklaus viso kolektyvo – ir žaidėjų, ir trenerių, ir klubo vadovų – darbo rezultatas.
Smagu, kad triuškinančios pergalės Lietuvos ir Baltijos krepšinio lygose neatpalaidavo „Lietuvos telekomų“ krepšininkų ir naujajame sezone supermergaitės Eurolygoje siekia dar aukštesnių tikslų.
Gegužės 22 d. Kas sakė, kad lietuviai moka tik raudoti? Nieko panašaus, ir tą jau kelintus metus iš eilės sėkmingai įrodinėja Klaipėdos „Žuvėdra“, kuri gegužę trečius metus iš eilės ir penktą kartą klubo istorijoje laimėjo Europos Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionatą.
Uostamiesčio šokėjai karaliauja ne tik Europoje, bet ir pasaulyje – šių metų gruodžio 3 d. ketvirtą kartą iš eilės bei penktą kartą klubo istorijoje „Žuvėdra“ laimėjo ir pasaulio čempionatą. Taigi, vadindami save Baltijos šalių ispanais, „karštakraujai“ lietuviai tikrai turi rimtų argumentų.
Birželio 22 d. Šiuolaikinės penkiakovės atstovas Edvinas Krungolcas Lietuvoje išgarsėjo prieš metus, kai Atėnų olimpinėse žaidynėse padėjo savo komandos draugui Andrejui Zadneprovskiui iškovoti sidabro medalį. Tądien E. Krungolcui nesisekė, bet pamiršęs asmenines ambicijas jis pademonstravo visai Lietuvai, kokia jėga slypi vienybėje.
Nors 2005-aisiais E. Krungolcas nebuvo toks matomas sporto gerbėjams, jis dar kartą įrodė, kad gali būti ne tik pagalbininkas. Birželio mėnesį penkiakovininkas apgynė Europos čempiono titulą, o rugpjūtį antrus metus iš eilės tapo pasaulio taurės varžybų nugalėtoju.
Rugpjūtis. Vardijant reikšmingiausius Lietuvos sporto įvykius, negalima nepaminėti rekordinio lietuvių krepšininkų skaičiaus NBA. Naujajame sezone Lietuvos krepšinio sirgalius domina jau ne tik vienos ar dviejų komandų pasirodymai, kaip būdavo anksčiau. Šiemet NBA rungtyniauja net šeši lietuviai: Žydrūnas Ilgauskas, Darius Songaila, Linas Kleiza, Martynas Andriuškevičius, Šarūnas Jasikevičius ir Arvydas Macijauskas.
Pastarųjų dviejų krepšininkų patekimas į NBA nusipelno išskirtinio dėmesio. Iki šiol žaidėjai iš Lietuvos NBA buvo vertinami daugiausia dėl savo centimetrų. Todėl tai, kad du gynėjai prasimušė į NBA, rodo ne tik pasikeitusį amerikiečių požiūrį į Europos krepšinį, bet ir aukštą lietuvių krepšinio mokyklos įvertinimą.
Rugpjūčio 7 d. Kad Virgilijus Alekna dominuoja tarp pasaulio disko metikų, niekam nėra naujiena. Žinant, kad lietuvis ligi tol visą sezoną žygiavo pergalingai, galima buvo drąsiai lažintis, kad jis apgins pasaulio čempiono titulą.
V. Alekna taip ir padarė. Ir dar daugiau. Jis ne tik nusviedė diską toliau už visus savo varžovus, bet ir sukūrė kvapą gniaužiantį reginį, apie kurį dar ilgai sklis legendos. Lietuvis pergalę išplėšė tik paskutiniu – šeštuoju – bandymu, kai nuskraidino diską net 70,17 m ir taip pagerino planetos čempionatų rekordą. Nenuostabu, kad po tokio įspūdingo pasirodymo susižavėjimo V. Aleknos meistriškumu neslėpė net pagrindiniai jo varžovai.
Rugpjūčio 14 d. Šią vasarą išsipildė jaunųjų Stepo Butauto treniruojamų krepšininkų svajonė – Lietuvos jaunimo (iki 21 metų) krepšinio rinktinė pasaulio čempionate pakilo į pačią viršūnę. Ir anksčiau galingą žaidimą demonstravusi komanda pagaliau sugebėjo žengti lemiamą žingsnį ir tapo pirmąja šalies komanda, laimėjusia auksą planetos pirmenybėse.
Jaunųjų krepšininkų sėkmė teikia daug vilčių Lietuvos krepšiniui. Panašu, kad S. Butauto vaikinai pasiryžę įrodyti savo vertę ir vyrų krepšinyje. Jaunimo rinktinės lyderis Renaldas Seibutis jau rungtyniauja ULEB Eurolygoje už Pirėjo „Olympiacos“ komandą. O Paulius Jankūnas, Jonas Mačiulis ir Darius Šilinskis tampa vis svarbesniais žaidėjais Kauno „Žalgiryje“. Atrodo, kartų kaita Lietuvos vyrų rinktinei ir vėl nebus skausminga.
Spalio 15 d. Žiemos olimpinės žaidynės retai atneša šventę į lietuvių namus. Priežastis paprasta – mūsų žiemos sporto šakų atstovai pastaraisiais metais demonstruodavo itin kuklius rezultatus. Todėl žinia, kad į didįjį sportą po daugiau nei trejų metų pertraukos sugrįžta šokėjų ant ledo pora Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas, buvo labai maloni.
Tuo labiau kad šokėjai ant ledo savo gerbėjų nenuvylė ir įtikinamai laimėję spalį vykusias atrankos varžybas iškovojo kelialapį į Turino olimpines žaidynes. Jeigu M. Drobiazko ir P. Vanagas ir neparveš medalių, jiems galėsime padėkoti už tai, kad grąžino viltį Lietuvai, jau kone susitaikiusiai, kad į žiemos olimpiadą iš mūsų šalies važiuoja tik vadinamieji „turistai“.
Spalio 24 d. Vos 3 mln. gyventojų turinti Lietuva išaugino stipriausią pasaulyje žmogų. Tuo suabejoti neleidžia galiūno Žydrūno Savicko pasiekimai: 2005-aisiais jis laimėjo Europos ir pasaulio pirmenybes ir prestižinį „Arnold‘s Strongman“ turnyrą.
Vis dėlto daugiausia dėmesio šiemet susilaukė mūsų galiūnų rinktinės pasirodymas. Spalį pirmąkart pasaulio galiūnų komandiniame čempionate dalyvavusi Lietuvos rinktinė (Ž. Savickas, Vidas Blekaitis, Saulius Brusokas ir Vilius Petrauskas) iškart iškovojo aukso medalius.
Beje, šios pirmenybės parodė, kad galiūnai kovoja ne tik su akmenimis ar vilkikais. Vienos rungties metu su Ž. Savicku imtyniavęs rusų galiūnas įtaisė lietuviui po akimi mėlynę. Nors įpykęs lietuvis rusą greitai sudorojo, grįžus į Lietuvą Ž. Savickui teko slėpti mėlynę po akiniais nuo saulės.
Gruodžio 8 ir 11 d. Šauniai pasirodęs dar per Atėnų olimpines žaidynes, Lietuvos plaukikas Vytautas Janušaitis šiemet savo trofėjų kolekciją papildė dviem Europos čempionato medaliais. Lietuvis buvo antras plaukdamas 200 m kompleksiniu būdu ir trečias – plaukdamas perpus trumpesnę distanciją.
Kasmet gerėjantys V. Janušaičio rezultatai jau leidžia priskirti jį plaukikų elitui. Dabar svarbu, kad sportininkas ir toliau tarptautinėse varžybose gintų Lietuvos garbę. Tuo susirūpinti verčia žinia, kad turtingos arabų šalys jau domisi galimybe „išpirkti“ perspektyviausius lietuvių plaukikus.
OMNI naujienos
