Liepos 17-ji. Nuo Alnastabio (t.y. Olsztyno) iki Žalgirio (t.y. Grunwaldo) važiavome keturias valandas vidutiniškai įveikdami po 10 km per valandą. Grįžtant nuo arklinės artilerijos tempų perėjome prie šliužų greičio – 500 m per penkias valandas.
Vis tiek geriau vieną kartą pamatyti, nei daug kartų klausyti.
„Balsas.lt“ rašo: Po Žalgirio mūšio inscenizacijos įsivyravo chaosas.
Na, koks ten chaosas. Važiavom ir išvažiavom. Lauko tualetų buvo mažoka, bet jų nelabai reikėjo – viską išprakaitavom. Negyvėlių nemačiau – vadinasi, visus pasiligojusius išvežė greitosios pagalbos mašinos ir motociklai. Policija irgi gyvent netrukdė. Užtat virš galvų nuolatos zirzė tvarkdarių parasparnis.
Vakarop pasklido gandas, kad pagaliau sugautas maniakas, kuris jau kelerius metus iš eilės per Žalgirio mūšio minėjimą tose vietose vis išprievartaudavo kokią nors moterį. Blogis įveiktas, tegyvuoja Žalgiris!
Kamštyje stovinčius autobusus apsukrūs lenkai aptarnavo kaip Vytauto gurguolę. Gurkšnodamas paslaugiai atneštą alų (5 zlotai už skardinę), vis galvojau, kokia visoms pusėms priimtina daina galėtų tapti Žalgirio mūšio minėjimo himnu, kurį tame lauke kovojusios tautos ta proga ir toje vietoje užtrauktų.
Lenkai ir vokiečiai 1410-jų liepos 15-ją giedojo giesmes Mergelei Marijai, tačiau jų tempas per lėtas šiems laikams.
Labai tiktų nuostabus Maironio-Naujalio kūrinys. Bet jis per daug lietuviškas. Reikėtų išmokyti pusę Europos.
Kamštyje įstrigusios tautos linksmino vienos kitas savomis dainelėmis. Lenkai užtraukė, ką visuomet tokiomis progomis dainuoja.
Hmm...
Pagalvojau, kad žalgiriečiai slavai savo dainą jau turi. „Hej, sokoly!" - "Гей, соколи!" dažnai apibūdinama kaip lenkų-ukrainiečių liaudies daina. Ji tapo bendra abiem tautom, kad jos viena kitą žudė, kankino ir prievartavo. Tai XVII a. kazokų sukilimo, kruviniausio Ukrainos ir Abiejų Tautų Respublikos istorijos tarpsnio, daina. Na tai kas, kad ne iš Žalgirio laikų. Ji nurungs kitas pagal balsuojančių-dainuojančių slavų skaičių. Germanams, romanams ir baltams beliks tiktai pritarti.
Kibi daina.
Ir maršas...
Ir rokas – sakyčiau, heavy cossack...
O pagal pradinį tekstą tai meilės daina.