Egidijus Vareikis, biochemiko išsilavinimą turintis politikas, homoseksualų teises ginantiems socialistams priminė Ch. Darwino teoriją. „Darwino koncepcijoje homoseksualumas yra problema – tai yra bioįvairovės nykimas. Todėl darvinistai negali mėgti homoseksualumo. Tai yra problema...“ – sakė Seimo narys.
Manau, kad teiginys, jog darvinistai negali mėgti homoseksualumo yra per daug kategoriškas. Juk ir tarp darvinistų yra homoseksualų.
Teigiama, kad homoseksualumas būdingas maždaug gyvūnų 1500 rūšių. Gerai aprašyta 500 rūšių ypatų homoseksuali elgsena.
Dėl homoseksualumo „naudos“ yra įvairių nuomonių. Antai Džordžtauno universiteto (Georgetown University) profesorė Janet Mann sukūrė teoriją, kad, girdi, delfinų homoseksualumas suteikia jiems evoliucinio pranašumo, kadangi sumažina agresiją rūšies viduje – patinai, užuot konkuravę tarpusavyje, užsiima seksu.
Nuo savęs pridursiu, kad šimpanzės bet kurį prieštaravimą sprendžia muštynėmis, o beždžionės bonobo, vos tiktai kyla konfliktas, ima dulkintis, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, giminystės laipsnio.
Manau, kad platesnis ir labiau su krikščionybe suderinamas požiūris yra toks: homoseksualūs darvinistai kilo iš homoseksualių beždžionių.
Naujausiu Vatikano požiūriu, darvinizmas kuo puikiausiai dera prie krikščionybės. Maža to, krikščionys jau buvo nuoseklūs darvinistai, kada dar nebuvo spermatozoido, iš kurio išsilukšteno Darwinas:
„...IV amžiaus teologas Šv. Augustinas „niekada negirdėjo termino „evoliucija“, tačiau žinojo, kad didelės žuvys ryja mažesnes žuvis, o gyvybės formos laikui bėgant kinta. Tomas Akvinietis panašius pastebėjimus užrašė viduramžiais.“
Šv. Tomas Akvinietis, darvinistas
Šv. Aurelijus Augustinas, darvinistas
***
