Spalio 4 dieną, eidamas 76-uosius metus, iš gyvenimo pasitraukė kompozitorius Antanas Rekašius, išskirtinė asmenybė Lietuvos muzikiniame gyvenime. Miesto vyriausiojo policijos komisariato teigimu, kompozitorius nusižudė pistoleto "TT" šūviu į smilkinį.
Tragedija įvyko tarp 15 ir 16 val. Žvėryno mikrorajone, Traidenio gatvėje esančiame velionio bute, į kurį tuo metu rinkosi į vakarėlį pakviesti svečiai. Savižudybės motyvai neaiškūs, priešmirtinio laiško nerasta.
Kompozitorius pasižymėjo ryškiu kūrybiniu temperamentu, visą savo gyvenimą buvo nepakantus kūrybinei rutinai, stereotipams ir konvencijoms.
Antanas Rekašius gimė 1928 metais Telšių rajone, Pavandenės miestelyje. Baigęs vidurinę mokyklą įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Tačiau jausdamas savo tikrąjį pašaukimą tik muzikai įstojo į Vilniaus Tallat-Kelpšos muzikos mokyklos kompozicijos klasę ir ją baigė. Vėliau studijas tęsė Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar - Lietuvos muzikos akademija) prof. Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasėje. 1959-1969 metais dėstė Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokykloje kompoziciją.
Itin svarbūs šio kompozitoriaus kūryboje stambių žanrų kūriniai: opera-oratorija "Šviesos baladė", pastatyta Kaune, Maskvos teatrų komisijos apdovanota II premija. Net 12 baletų, pastatyti penki - "Gęstantis kryžius", "Aistros', "Amžinai gyvi", "Aura', "Medėja". Du iš jų - "Gęstantis kryžius" ir "Amžinai gyvi' - buvo pastatyti ir Maskvos Didžiajame operos ir baleto teatre , rašoma Muzikos informacijos ir leidybos centro (www.mic.lt) nekrologe.
Kompozitorius sukūrė 9 simfonijas, 7 koncertus įvairiems instrumentams su orkestru. Kompozitoriaus ryški kūrybos sritis buvo muzika vaikams - dainų ciklai, fortepijoninės pjesės. Antano Rekašiaus muzika buvo atliekama JAV, Italijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Vengrijoje ir daugelyje kitų šalių.
Už intensyvų kūrybinį darbą kompozitoriui buvo suteiktas nusipelniusio meno veikėjo, o vėliau ir liaudies artisto vardas.
ELTA-LMILC