Gyventi, galima sakyti, jam nelabai sekėsi, todėl, galima sakyti, jis mirė. Nors Jurga ir Girdvainis nuskendo, tačiau jų meilė niekada neištirps. Šis pasisakymas nesulauks pritarimo, ypač mano tarpe. Paukščius reikia globoti: vasarą jie padeda sodininkams ir daržininkams lesti vabzdžius. Pro suplyšusias poeto kelnes matėsi jo paprasta valstietiška prigimtis.
Autorius puikiai supranta, kad atbulas valstietis negali ilgai dirbti.
Vasarą aš atostogauju ir kitokius darbus dirbu.
Baigęs pradinę mokyklą, Donelaitis buvo paskirtas Tolminkiemio klebonu.
Afrikoje daug krokodilų ir kitokių didelių gyvačių.
Asilas nusižvengė, parodydamas savo arkliškus dantis.
Aš mokausi devintoje klasėje, todėl labai mėgstu piešti.
Mūsų klasė krepšinį pralaimėjo dėl to, kad mūsų aukštaūgiai yra maži.
Cvirkos plaukai būdavo nesušukuoti ir visą laiką juokdavosi.
Pavasarį kaimiečiai sėja miežius, avižas ir kitus kukurūzus.
Štai ir prasidėjo pamoka, kurios visi taip nekantriai bijojo.
Pričkus buvo tvirtai pritvirtintas prie dvaro.
Vasarą reikia laiku nupjauti javus, uogas, grybus, kad žiemą nebūtų nuobodu nuobodžiauti.
Mes miegojom, bet mums nesimiegojo.
Per šienapjūtę skambėdavo dainos, surištos su šieno pjovimu.
Šuo lojo nežmonišku balsu.
Taigi, žmonės, būkite žmonėmis, o ne gyvuliais, nepraraskime žmogiškumo!
Jo abejingumą lietuvių tautai rodo ir pokalbis su Vilku, kuris užsuko šiaip šnektelėti su Karaliumi, o gal ir pamokyti.
Menininkas sugeba kurti tik tada, kai jaučia alkį. Tik tada jis sugeba blaiviai mąstyti ir suvokti žmogaus esmę.
Iš Maironio dainų lietuvis suprato nesąs koks girinis, iš kelmo išspirtas, bet turįs savo tėvynę ir tam tikrų jai pareigų.
Žmogus kaip medis: jis ir uosis, ir beržas, ir ąžuolas.
Nes tik mirusieji viską supranta ir atleidžia.
Vilius net sugebėjo tapti Grėtės tarnaitės meilužiu.
Rašytojas viską stebi šuns akimis.
Aš, būdamas mažas, visada norėdavau eiti toliau nuo namų, lipti ant namų stogų.
Kodėl žmonės būna tokie žiaurūs? Žiaurūs ne tik kitiems, bet ir sau: kariasi, šaudosi, šokinėja nuo stogų.
Vaikai eidavo vogti, žmonės miegodavo šalia mirusiųjų, kad susišildytų.
Nors Jurga ir Girdvainis nuskendo, tačiau jų meilė niekada neištirps.
Girdvainiui reikėjo sutikti nepaprastą, tikrai jo obuolmušių vertą merginą.
Šiame eilėraštyje nėra lyrinio veikėjo, bet yra lyrinis “aš”.
Nesvarbu, ar žmogui penkeri, ar šimtas metų, bet jei jis turi tėvus, su jais bendrauja, tai žmogus vis tiek yra vaikas.
Pro suplyšusias poeto kelnes matėsi jo paprasta valstietiška prigimtis.
Žinios, nauji dalykai - tai ne maistas, kuris susivirškina ir nieko nepalieka.
Juk jokio senesnio pasaulyje daikto kaip knyga mes nerasime.
Knyga - tai malonus, įdomus daiktas.
Galiu duoti pavyzdį, kaip vyresnio amžiaus valdininkai, vadovai, direktoriai nenori priimti jauno, perspektyvaus žmogaus į darbo vietą, kur dirba niekam tikęs, pavyzdžiui, elektrikas, kuris tik žino, kaip lempoje pakeisti lemputę, ir nesidomi naujomis technologijomis.
Knyga - tai krūva vienodo dydžio lapų, kurie surišti į vieną krūvą ir surišti į viršelį.
Bet gamyklos savo atliekas pila į upę ir taip ją užteršia arba paleidžia į orą.
Knyga prasiskverbia pro storą šiuolaikinio žmogaus dvasinį kūną, įsiskverbia į širdį, protą, į pačią sielą.
Kiekvienas mūsų susiduria su vaikyste.
Būrai savo trobose kartu su gyvuliais laikė vištas ir net žmones.
Antanas Vienuolis buvo garsus todėl, kad gimė prie Šventosios.
Jei turite internetinio folkloro pavyzdžių, siųskite adresu [email protected]
