Į Lietuvą, kaip ir į daugelį Vidurio Europos valstybių, Jungtinių Valstijų piliečiai keliauja be vizų. Tačiau bevizį įvažiavimą į Ameriką iš visų buvusių komunistinių valstybių turi tik Slovėnija. O Čekijos, Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos piliečiams, panašiai kaip ir lietuviams, JAV vizos gavimas yra ilgas, sudėtingas ir nepigus.
Pastaruoju metu Amerikos vizų išdavimas dar pasunkintas. Be to, ne toks jau mažas konsulinis mokestis nėra grąžinamas, jei viza neišduodama.
Visų dabartinių Europos Sąjungos narių, išskyrus Graikiją, piliečiai į Jungtines Valstijas keliauja be vizų. Tačiau naujos ES narės negali tikėtis, kad ir joms po Sąjungos plėtros Amerika greitai pradės taikyti bevizį režimą. Pagal JAV įstatymus, bevizis režimas vienai ar kitai šaliai gali būti įvestas tik tada, kai atmetami vizų prašymai sudarys tam tikrą, kiekvienai šaliai atskirai nustatytą ir viešai neskelbiamą procentą visų prašomų vizų. Be to, yra atsižvelgiama į tai, koks procentas vizas gavusių pažeidžia JAV imigracijos taisykles - laiku neišvyksta iš šalies, yra sulaikomi dirbantys be darbo leidimo ir pan. Vidurio Europoje spėjama, kad galima tikėtis, jog vizos bus panaikintos, kai bus atmetama ne daugiau 3 procentų prašymų. Dabar, neoficialiais duomenimis, buvusiose komunistinėse šalyse vizų negauna bent 30 proc. prašančių.
Antra vertus, nesunku spėti, kad nepatenkinamų prašymų skaičius priklauso nuo sąlygų, kuriomis vizos išduodamos. Dabar buvusių komunistinių valstybių gyventojai turi įrodyti JAV konsulinėms tarnyboms, jog su tėvynę juos riša pakankamai tvirti saitai - darbas, šeima, nuosavybė. Jei konsulato darbuotojams kyla abejonių, prašymas gali būti atmestas. Net gavę vizą negali būti tikri, kad JAV jie aplankys - iš lėktuvo kuriam nors Amerikos oro uoste išlipusius į namus gali grąžinti imigracijos kontrolė.
Toks filtras, žinoma, retai sulaiko norinčius nelegaliai imigruoti, bet apsunkina keliones į JAV mažiau pasiturintiems, jauniems, nesusituokusiems. Studentai, tiesa, turi galimybę pasinaudoti programa “Keliauk ir dirbk”, bet jaunai studentų šeimai išvykti atostogauti į JAV labai sunku.
Praėjusią savaitę Vašingtone viešėjusio Lenkijos prezidento Aleksandro Kwasniewskio dienotvarkėje buvo ir JAV vizų lenkams panaikinimas. Apie tai po susitikimo su George’u W. Bushu Kwasniewskis kalbėjo ir žurnalistams. Tačiau Bushas mandagiai atsakė, kad klausimas yra svarstomas. Jo patarėja saugumo klausimais Condoleezza Rice pridūrė, kad JAV vyriausybės vizų programa yra pasaulinė ir joje per vieną dieną pakeitimai nedaromi. Pasak Amerikos ambasadoriaus Varšuvoje, JAV vertina ryšius su Lenkija ir pripažįsta kelionių bei kontaktų svarbą, tačiau politika ir imigracijos teisė yra atskiri dalykai.
Tačiau lenkai problemą suvokia kiek kitaip. Jiems nepatinka, kad vokiečiams ar prancūzams JAV vizų nereikia, o Lenkijos, artimos Amerikos sąjungininkės, piliečiams tenka stovėti eilėse prie konsulatų. Bulvarinis dienraštis “Fakt” Lenkijoje pradėjo tikrą vajų, paskelbdamas laišką, kurį siūloma pasiųsti Amerikos vyriausybei. “Lenkija yra artima JAV sąjungininkė, mūsų kariai Irake padeda amerikiečiams, o Jungtinių Valstijų sienos mums yra uždarytos”, rašoma laiške. Panašias mintis yra išdėstęs ne vienas lenkų politikas. “Tikimės, kad su lenkų piliečiais, keliaujančiais į Jungtines Valstijas, bus elgiamasi taip pat, kaip ir su kitų Europos Sąjungos valstybių piliečiais”, neseniai kalbėjo Lenkijos ministras pirmininkas Leszekas Milleris.
Vajus dėl bevizių lenkų kelionių į JAV vyksta ne tik Lenkijoje, bet ir Amerikoje. Lenkų išeivijos dienraštis “Nowy Dziennik” paragino Amerikos lenkus spausti savo atstovus Kongrese ir rašyti Baltiesiems rūmams. Jei negalima iš karto panaikinti vizų, siūloma reikalauti mažinti konsulinį mokestį, jį grąžinti, jei viza nebuvo išduota, imigracijos kontrolę atlikti Lenkijoje. Vajų Amerikoje organizuoja žurnalistas, Pulitzerio premijos laureatas Alexas Storozynskis. Pasak jo, Bushas gali nekreipti dėmesio į Lenkijos prezidento prašymus, bet vargu ar rinkimų metais gali nesiskaityti su dešimties milijonų lenkų kilmės amerikiečių nuomone. Lenkų reikalavimus pažadėjo remti keli įtakingi JAV politikai. Viena jų - demokratų senatorė Hillary Clinton.
Amerikos konsulatai Lenkijoje šiuo metu atmeta per 30 proc. vizų prašymų. 2001 metais buvo atmesta net 40 proc. Antra vertus, beveik trečdalis vizas gavusių lenkų pažeidžia taisykles, užsibūna ilgiau leisto laiko, nelegaliai dirba. Kasmet Amerikos vizos išduodamos bent 60 tūkstančių Lenkijos piliečių.
Lenkijos pavyzdys išjudino kaimynus čekus. Čekijos parlamente vyriausybei buvo pasiūlyta siekti bevizių kelionių į Čekiją. Kovos dėl vizų čia nėra naujiena. Neseniai, protestuojant prieš Kanados sprendimą apsunkinti čekų keliones į šią šalį, buvo grasinama atsakomaisiais veiksmais.
Žinoma, sunkinti Vakarų turistų ir verslininkų keliones nėra naudinga, bet ir dabar amerikiečiai Čekijoje be vizos gali būti tik vieną mėnesį. Norėdami likti ilgiau, jie privalo gauti leidimą. Šalių, kurios iš čekų vizų nereikalauja, piliečiai gali Čekijoje be vizos būti tris mėnesius. Čekijos parlamento užsienio reikalų komisijos pirmininkas Vladimiras Laštuvka mano, kad vyriausybė privalo siekti Amerikos vizų čekams panaikinimo arba vizų amerikiečiams įvedimo. Pasak V. Laštuvkos, amerikiečiai nepakankamai svarsto šį klausimą ir vyriausybė turėtų į tai atkreipti dėmesį. Čekijos užsienio reikalų ministerija parlamentarų iniciatyvą vertina santūriai. Viceministras Petras Kolaržas tvirtino, kad tokie veiksmai nėra naudingi dvišaliams santykiams. Be to, P. Kolaržas mano, kad negalima vizų panaikinimo sieti su Čekijos kareivių buvimu Irake. Užsienio reikalų ministerija mano, kad vizų panaikinimas labiausiai priklauso nuo pačių čekų elgesio. Kai sumažės pažeidimų, bus panaikintas ir vizų režimas. Čekijoje “vizų diskusija” kol kas neperžengė vidaus politikos ribų.
Lenkijos ofenzyva vis dėlto šiokių tokių rezultatų davė. Po susitikimo su A. Kwasniewskiu G. W. Bushas pažadėjo, kad vizų lenkams klausimą svarstys darbo grupė, kuri atsižvelgs į abiejų šalių interesus.
JAV užsienio reikalų ministerijos bendradarbė Kelly Shannon mano, kad Amerikos Kongresas gali priimti įstatymą, kuriuo Lenkijai vizų įstatyme būtų padaryta išimtis. Taigi Amerikos lenkų balsas gali būti tvirtesnis už Lenkijos diplomatijos.
O išimtis Lenkijai galėtų paskatinti kitų Amerikos sąjungininkių, taip pat ir Lietuvos derybas dėl jų piliečių teisės laisvai keliauti į Jungtines Valstijas. Be tokių derybų reikalai vargu ar greitai keisis. Bet vargu ar reikalai keisis, jei ledų nepralauš Lenkija.
Šiuo metu bevizį režimą Jungtinės Valstijos taiko 28 valstybėms. Be daugumos Vakarų Europos ir Skandinavijos valstybių, be vizų į JAV gali keliauti Australijos, Brunėjaus, Japonijos, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Singapūro piliečiai.
