Iki birželio 1 d. Valstybiniame jaunimo teatre žiūrovai turi galimybę susipažinti su režisieriaus Jono Vaitkaus diplomantais. Lietuvos muzikos akademijos teatro ir kino fakulteto IV kurso aktoriai ir režisieriai Jaunimo teatre parodys septynis spektaklius ir baigiamąjį atsisveikinimo koncertą.
Tai jau ketvirtas nuo 1988 m. pedagogine veikla užsiimančio režisieriaus J. Vaitkaus išleidžiamas kursas. Visų J. Vaitkaus studentų tiek pirmieji, tiek vėlesni darbai tapo reikšmingais nūdienos Lietuvos teatro įvykiais - pirmasis kursas su A. Sakalausku, I. Dapkūnaite, P. Budriu, S. Balandžiu priešakyje sukūrė ištisą Lietuvos teatro istorijos dalį, iš kitos laidos nušvito E. Mikulionytė, R. Valiukaitė, D. Michelvičiūtė, Š. Puidokas, trečiosios - R. Samuolytė, A. Gintautaitė ir kiti, šiandien sudarantys Oskaro Koršunovo teatro samdomų aktorių branduolį.
Šiais metais Muzikos akademijos bakalauro diplomus gaus 8 aktoriai ir 7 režisieriai, daugelis šio kurso studentų jau gerai pažįstami Lietuvos teatro žiūrovams. Šie jauni aktoriai jau yra sukūrę įsimintinų vaidmenų J. Vaitkaus, G. Varno, O. Koršunovo spektakliuose, įdomiai atsiskleidę savo bendrakursio režisieriaus Agniaus Jankevičiaus spektakliuose “Užribis”, “Tundra”. Tomas Žaibus, Egidijus Bakas, Edita Užaitė, Judita Zareckaitė, Eimutis Kvoščiauskas ir kiti šio kurso aktoriai jau dabar stebina savo universalumu ir profesiniu pasirengimu. Jų pedagogas J. Vaitkus diplominiams darbams pasirinko išties sudėtingus klasikinius kūrinius - A. Čechovo “Žuvėdrą”, F. Dostojevskio “Nusikaltimą ir bausmę”, A. Vedenskio “Eglutę pas Ivanovus”, leisdamas jauniesiems profesionalams išbandyti savo jėgas interpretuojant kuo įvairesnę medžiagą.
Jaunieji aktoriai ir režisieriai vaidins ne tik savo Metro pastatymuose - žiūrovai galės įvertinti būsimąsias žvaigždes dviejuose A.Jankevičiaus pastatymuose, choreografo A. Mažeikos judesio spektaklyje “Solo 5”, jau minėtame Lino Mikutos režisuojamame atsisveikinimo koncerte ir Jaunimo teatre debiutuojančio šio kurso režisieriaus Alberto Vidžiūno spektaklyje vaikams nuo 7 iki 100 metų “Broliai Liūtaširdžiai”.
Jau porą metų iš kurso išsiskiria du jaunieji režisieriai Agnius Jankevičius ir Albertas Vidžiūnas. Jaunimo teatro projekte “Debiutų zona” buvo parodyti du šių režisierių spektakliai - A. Vidžiūno “Mamutų šalis” ir A. Jankevičiaus “Tundra” pagal A.Čechovo “Tris seseris”. Abu pastatymai sukėlė didžiulę Lietuvos teatralų susidomėjimo bangą, buvo labai gerai įvertinti žiūrovų ir teatro kritikų.
Vertos dėmesio teatrologės Daivos Šabasevičienės mintys apie A.Jankevičiaus spektaklį: “Tundrai” pasisekė. Ji savo jėga ir talentu sprogdina visą Jaunimo teatro Salę 99, kurios erdvėje kaip ant delno matyti jaunojo genijaus talentas. Baisu A. Jankevičių vadinti genijumi, tačiau “Tundra”, ypač po Pelevino “Užribio”, byloja, kad išniro ilgai lauktas talentingas režisierius. Po Oskaro Koršunovo tai kitas tokio ryškumo kūrėjas, kurio jau pirmieji spektakliai aiškiai rodo savitą braižą”.
Apie tai, ką išsineša iš Muzikos akademijos, ką davė studijos pas režisierių J. Vaitkų, sutiko pakalbėti režisierius Albertas Vidžiūnas: “Kas man ypač krito į akis įstojus į Akademiją, o gi tai, kad dauguma dėstytojų žiūri į tave kaip į menininką, kaip į potencialų kultūrinės ląstelės brandintoją, plėtotoją, augintoją, arba kaip į tą šviežią kraują, kuris turi atjauninti Lietuvos teatrą. Juokinga, kad dauguma studentų tuo ir naudojasi, vietoj to, kad iš tikrųjų stengtųsi tokiais tapti. Bet man asmeniškai tokia pedagogų pozicija labai padėjo. O apie mūsų pedagogą Joną Vaitkų - gerai, kad Lietuvoje egzistuoja toks fenomenas kaip Vaitkaus teatrinė mokykla. Iš jos aš išsinešu kertinius vertybinius teatro kūrimo dalykus. Visų pirma - pagarbą žiūrovui - nuo pat I kurso mums buvo diegiama, kad jei išeini į sceną, privalai sau atsakyti į klausimą: ko aš čia atėjau, ką galiu padaryti tokio, ko negali žiūrovas? Ir svarbiausia - jei jau išėjai į sceną, tai prakaituok, atiduok 10 kartų daugiau energijos, nevapaliok atsipalaidavęs, o pasitelk veiksmui visą kūną, kad ir ką darytum. Manau, Vaitkaus teatrinės mokyklos esmė - jo paties buvimas ta mokykla, visu savo asmeniu siūlymas imti pavyzdį iš jo - mokytis jo pagarbos literatūrai, dramaturgo tekstui, būti kukliu, valingu, įvaldžiusiu savikontrolės meną. Dėl šių savybių Jonas Vaitkus ne didaktas, o tikrasis Pedagogas.”
