"Kokia yra mūsų imperinė ateitis? Aš nekalbu apie kažkokį teritorijų valdymą iš Vilniaus, jis mums nereikalingas. Mums reikalinga psichologinė valdymo pajauta. Mums reikalingas komfortas, kurį galime kurti, kai deriname interesus – savo vaikų, brolių, šeimos interesus. Mes esame maži, bet tai mums leidžia veikti, kitiems nesibaiminant dėl mūsų įtakos. O tapdami arbitrais, bendros ateities projektuotojais, interesų derintojais, mes ir taptume šiuolaikine vadovaujančia imperine galia. Tai imperija, kurios sienos nepažymėtos. Daugelio šiuolaikinių imperijų sienos neaiškios. Mūsų reikalas – įeiti į imperijų tarpą. Esame maži, bet mažas ir Izraelis. Žinoma, mūsų pajėgos kitos, tačiau mes galime atrasti savo imperinę nišą. Tai Vidurio ir Rytų Europa, iki pat islamo teritorijų, kurią mes galime pajudinti iki pat Volgos, Centrinės Azijos, Užkaukazės. Modeliuoti procesus apibrėžtoje erdvėje, į sąjungininkus telkiantis labai skirtingas jėgas, tiek JAV, tiek Kiniją, tiek galimas dalykas islamiškojo pasaulio dalį."
Gintaras Beresnevičius. IMPERIJOS DARYMAS
Papildas:
LDK idėja XXI a. globalizacijos fone
Virginijus Savukynas
Viena originaliausių ir netikėčiausių paskutinių metų idėjų – tai Lietuvos imperijos bei LDK idėjos atgaivinimo idėja. Jos autorius yra Gintaras Beresnevičius. Šios idėjos užuomazgos matosi jo publicistikos knygoje „Ant laiko ašmenų“, o galutinai ji išskleista knygutėje „Imperijos darymas. Lietuviškos ideologijos metmenys“.
Vėliau šios idėjos buvo plėtojamos įvairiuose publicistiniuose rašiniuose.
Savaime suprantama, kad šios idėjos nebuvo sutiktos vienbalsiai šaukiant bravo. Siauruose intelektualiniuose ir ypač akademiniuose rateliuose šios knygos dažnai buvo vertinamos kaip šarlatanizmas. Tačiau platesniuose skaitančiuose sluoksniuose – tarp žurnalistų, viešųjų ryšių, marketingo, reklamos specialistų – šios idėjos tapo itin populiarios.
Ir vien tai verčia įdėmiau pasižiūrėti, o ką iš tikrųjų Gintaras Beresnevičius norėjo pasakyti ir pasakė šiais rašiniais. Ir pagaliau reikia atsakyti į klausimą, kodėl taip radikaliai išsiskiria akademinio pasaulio ir – pavadinkime juos tiesiog skaitančiaisiais – nuomonės.
(...)
***
