Prezidento palaimintos konservatorių ir socialdemokratų derybos dėl bendro valdančiosios daugumos sudarymo nebuvo sėkmingos, tad Proveržio koalicija premjeru siūlo savo kandidatą – Andrių Kubilių. Tačiau esą principus gerbiantys konservatoriai pradėjo kalbėtis su liberalcentristais ir valstiečiais liaudininkais, o artėjančiame Tėvynės sąjungos rinkiminiame suvažiavime gali būti keičiamas partijos pirmininkas.
Seni priešai – nauji draugai?
Susitikimo su kairės ir dešinės lyderių nesugebėjimu susitarti nusivylusiu prezidentu Valdu Adamkumi išvakarėse konservatoriai dėl galimybių bendradarbiauti pradėjo kalbėti su socialdemokratų sąjungininkais – Artūro Zuoko vadovaujama Liberalų ir centro sąjunga bei Kazimiros Prunskienės valstiečiais liaudininkais. Socialdemokratas Rimantas Remeika buvo taip nustebintas tokio konservatorių nenuoseklumo ir kvietimo nuolat kritikuojamiems priešininkams kartu formuoti daugumą, kad Tėvynės sąjungą ėmė kaltinti ir pragmatiškumu, ir populizmu.
Kaip atsitiko, kad esminiai nesutarimai dėl programos pakišo koją susitarti su socialdemokratais, tačiau tokie pat, jeigu ne aršesni, principiniai senieji konservatorių priešininkai kviečiami derėtis?
Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnė Irena Degutienė teigia, kad derybos nepavyko dėl to, kad socialdemokratai tiesiog vengė permainų. Pasak jos, konservatoriai į Vyriausybės programą siūlė įtraukti kovą su korupcija ir valstybę ištikusia moraline ir politine krize.
Kaip tuomet su būtent korupcija ir moralinės krizės sprendimo vengimu kaltinamais liberalcentristais?
„Su valstiečiais liaudininkais ir liberalcentristais kalbamės tik frakcijų lygmeniu. Niekada nepasirašysime jokios sutarties su partija“, – pabrėžė I. Degutienė. Ji užsiminė, kad koaliciją formuoti pasisiūlė trys partijos, susivienijusios į Proveržio bloką, o kitos frakcijos galės dalyvauti parlamentinėje veikloje ir neįeidamos į koaliciją.
„Man pačiam tas kvietimas atrodo nesimpatiškas“, – pripažįsta Tėvynės sąjungos Vilniaus organizacijos pirmininkas Kęstutis Masiulis. Anot jo, pagrindinė Liberalų ir centro sąjungos problema yra jos vadovas A. Zuokas, o ne kiti partijos nariai. „Šleifas eina nuo vadovo, jis meta šešėlį ant partijos“, – teigia K. Masiulis.
Buvęs Vilniaus vicemeras mano, kad kol kas konservatoriams nereikėtų jungtis su liberalcentristais. „Aš to nesiūlyčiau“, – sako K. Masiulis ir priduria, kad būtų neprotinga turėti tokį partnerį, į kurį nukreipta kritika.
Tačiau kiekvienas konservatorius turi savo nuomonę. Seimo narys Ramūnas Garbaravičius teigia, kad liberalcentristai ir valstiečiai liaudininkai kviečiami žiūrint ne partijos, o šalies interesų. „Blogiausia palikti Lietuvą tokiame chaose, koks yra dabar“, – tikina jis.
Pasak konservatoriaus, kartais „verta aukoti dalį nekaltybės, kad nepadarytume žalos šaliai“.
Valstybė versus partija: kas svarbiau?
Atsakydamas tiems, kurie mano, kad konservatoriams neverta imtis valdžios vairo, kadangi taip opozicijoje atsidūrusi Darbo partija gali geriau pasiruošti kitų metų pradžioje vyksiantiems savivaldos rinkimams, R. Garbaravičius vėl pakartoja, kad šiuo atveju svarbesnė yra valstybė.
„Jeigu žiūrėtume savo interesų, be abejonės, liktume opozicijoje, iš kur galėtume kritikuoti. Jeigu formuosime valdžią, prarasime dalį populiarumo“, – sutinka jis, tačiau lieka pasiryžęs tą populiarumą paaukoti.
Tėvynės sąjungos pirmininko pavaduotojas Vidmantas Žiemelis taip pat teigia, kad šiuo atveju svarbu galvoti apie valstybę. „Kokius pagrindus dabar padėsime, tokią ateitį sukursime“, – sako parlamentaras, primindamas, kad dar galima koreguoti Europos Sąjungos lėšų paskirstymo strategiją.
„Būtina dabar būti valdžioje toms politinėms jėgoms, kurioms rūpi valstybė“, – pabrėžia Seimo narys.
Pirmininkas bus „naujas“ ar „iš naujo“?
Ateinantį savaitgalį vyks Tėvynės sąjungos suvažiavimas, kuriame bus renkamas ir partijos pirmininkas. Nors prezidentas dabar partijai vadovaujančiam Andriui Kubiliui kaip Proveržio koalicijos siūlomam kandidatui į ministro pirmininko postą gali pasiūlyti formuoti Vyriausybę, nėra aišku, ar po rinkiminio suvažiavimo jis ir toliau liks partijos vadovu.
„Suvažiavime būtina rinkti pirmininką – naują ar iš naujo“, – aiškina R. Garbaravičius. „Tai nesusiję su koalicijos formavimu ar premjero pareigomis“, – priduria jis, nepaneigdamas, kad A. Kubilius ateinančius dvejus metus gali partijai ir nebevadovauti.
Tačiau K. Masiulis tvirtina, kad „šiuo metu geresnio pirmininko už A. Kubilių tikrai neturime“. Jis mano, kad, kaip ir kiekvienoje įmonėje, taip ir partijoje, jeigu vadovas užtikrina spartų augimą, jo nereikia keisti.
„Partijos vadovu ir premjeru tapdamas tragišku Lietuvai metu A. Kubilius sugebėjo prikelti konservatorius“, – mano K. Masiulis. Anot jo, ankstesnė partijos vadovybė darė daug klaidų, o A. Kubilius padėjo atgauti prestižą.
Primindamas konservatorių vadovo indėlį į darbą Vyriausybėje K. Masiulis teigia, kad „A. Brazauskas dabar raško vaisius nuo A. Kubiliaus pasėtų daigų“.
Vidmantas Žiemelis „Omni.lt“ sakė, kad jau iškelti keturi kandidatai šį šeštadienį vyksiantiems partijos vadovo rinkimams. Tai dabartinis konservatorių lyderis Andrius Kubilius, frakcijos Seime seniūnė Irena Degutienė, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis ir pats V. Žiemelis. Vis dėlto, kaip mano V. Žiemelis, balsuojama tikriausiai bus tik dėl dviejų kandidatų, nes V. Landsbergis ir I. Degutienė gali atsisakyti kandidatuoti.
Tokią V. Žiemelio nuomonę iš dalies patvirtina I. Degutienė, teigianti, kad ketina atsisakyti savo kandidatūros. Anot jos, partijai dabar nereikia permainų. „Artėja sunkus metas, vyks savivaldos, o vėliau ir Seimo rinkimai, tuomet ir nuspręsime, ar verta keisti vadovą“, – mano ji.
Nors vengiama apie tai kalbėti viešai, vis dėlto konservatorių stovykloje gali kilti nesutarimų dėl to, koks vadovas jiems reikalingas. Tėvynės sąjungos rinkiminis suvažiavimas įvyks birželio 17 dieną.
