Aktorei Catherine Zeta-Jones šlovė pradėjo šypsotis tuo metu, kai ją pastebėjo garsusis Stevenas Spielbergas televizijos seriale “Titanikas”. Ir kas galėtų atsispirti ugniniam aktorės žvilgsniui? Negalėjo ir pats Spielbergas, padėjęs aktorei gauti vaidmenį Holivudo juostoje “Zoro kaukė” (1998), kur Catherine vaidino Antonio Banderaso herojaus mylimąją.
Šis vaidmuo atvėrė gražuolei kelią į aukštumas - ji buvo pakviesta vaidinti juostoje “Spąstai” (“Entrapment”) kartu su Seanu Connery; kiek vėliau ji nusifilmavo filme “Šmėklos” (“The Haunting”) kartu su Liamu Neesonu ir Lili Taylor, filme “Amerikos numylėtiniai” su Julia Roberts ir kritikų išgirtame filme “Narkotikų kelias” (“Traffic”) kartu su dabartiniu vyru Michaelu Douglasu.
Dar iki vaidmens nuotykių filme “Zoro kaukė” Catherine Zeta-Jones buvo populiari Anglijoje, tačiau ją viliojo Holivudas. Iki susitikimo su Spielbergu vaidmenis jai pavykdavo gauti tik televizijos filmuose ir tik Anglijoje. Ji vaidino serialuose “The 42nd Street”, “The Darling Buds of May” ir kt.
Jos tėvai - darbininkai. Catherine - jų vienintelė duktė, gimusi 1969 m. rugsėjo 25 d. mažame žvejų kaimelyje Velse. Vaidinti mergaitė pradėjo nuo 11 metų. Catherine turi du brolius - Lyndoną ir Davidą. Catherine senelių vardai buvo Catherine ir Zeta. Tokia yra garsiosios žvaigždės vardo kilmė.
Dabar, praėjus vos 5 metams po sėkmės juostoje “Zoro kaukė”, Catherine Zeta-Jones yra viena garsiausių Holivudo aktorių; jos gyvenimą kartu su garsiuoju Michaelu Douglasu seka spauda; jos nuotraukos puošia garsiausius pasaulio žurnalus; ji kviečiama į populiariausias TV laidas, o kiekvienas režisierius svajoja apie Catherine savo filme, nes tai - sėkmės ženklas.
Šiuo metu Douglasų šeima laukiasi antrojo vaikelio.
Catherine Zeta-Jones trumpai apie vaidmenį miuzikle “Čikaga”
Richardas Gere’as pasakojo, kad šiame filme jūs buvote tarytum viena trupė ir kad tai nebuvo eilinis filmavimasis?
Taip. Manau, kad repeticijos padarė mus tikrais draugais ir mus suartino. Filmuojantis ne visuomet tampi draugais su kolegomis. Ateini į filmavimo aikštelę, ištari tokią frazę kaip: “Mano vardas Catherine, malonu susipažinti su jumis” ir tuo viskas pasibaigia. Kitą minutę tu jau vaidini, tai gali būti ir labai intymi scena. Šįkart repeticijos, šokio ir dainavimo pamokos mus visus labai suartino. Šešias savaites gyvenome lyg stovykloje, mokėmės, po to staiga įšokome į kostiumus ir įgyvendinome tai, dėl ko atvykome. Tai buvo gana keistas jausmas.
Tuo metu jūs buvote vieninteliai aktoriai, kurie ruošėsi sukurti miuziklą. Ar jautėtės ypatingai?
Viskas buvo tikrai labai ypatinga. Pamenu daug svarbių momentų: po kai kurių repeticijų jausdavome tokį skausmą, kad kitą dieną išvis negalėdavome dirbti, net vaikščioti. Buvo nuostabių akimirkų - visa grupė profesionalų šokėjų iš Niujorko, šou žmonių demonstravo neįsivaizduojamus triukus. Visi tapome lyg viena didelė šeima. Kažkoks bendrumo jausmas, kokio nesu patyrusi anksčiau.
Ar norėjote šio vaidmens?
Tikrai labai norėjau. Kai Robas Marshallas paklausė, ar norėčiau vaidinti “Čikagos” kino versijoje, manęs nereikėjo klausti antrąkart. Sutikau nedvejodama. Režisierius buvo matęs mane viename TV šou britų televizijoje. Be to, ilgus metus aš dainavau ir šokau, Robas turėjo vaizdajuostę su mano pasirodymais. Tiesą sakant, nežinau, kur jis ją buvo gavęs, bet turėjo. Jam pakako paklausti ir aš pasakiau “taip”.
Papasakokite apie savo heroję Velmą.
Dar anksčiau aš žinojau šį miuziklą, žinojau visas tas dainas “All That Jazz”, “Razzle Dazzle”. Velma buvo garsi ir jai atrodė, kad tai niekuomet nesibaigs. Bet kaip ateina šlovė, taip ateina ir nuosmukis. Ateina ir instinktyvus noras kovoti, kad susigrąžintum prarastą populiarumą. Ji siekė būti viršūnėje bet kokia įmanoma ar neįmanoma kaina - ji tokia moteris.
Ar jūs - profesionali šokėja?
Galima sakyti taip, mokiausi šokti. Esu dainavusi chore, moku šokti vadinamąjį “tap dance”. Nelankiau profesionalių studijų, bet mokiausi Hazel Johnson šokio mokykloje.
Papasakokite apie darbą kartu su aktore Renee Zellweger.
Tai buvo nuostabu. Ji puiki aktorė. Jai patiko, kaip šoku, ir ji nuolat kartodavo: “Tu esi tai dariusi”. O aš atsakydavau: “Taip, kai man buvo 17 metų”. Jai norėjosi visko išmokti, mes nuolat repetavome ir kartodavome judesius, žingsnelius. Tai buvo įsimenantis darbo procesas. Ji - labai dosnus žmogus. Ir linksmas. Ištisus 6 mėnesius mes puikiai leidome laiką.
Repetavote du mėnesius?
Man atrodo, 6 savaites. Repetavome kiekvieną bendrą sceną, kad viskas atrodytų kaip tikras šou, nuo pradžios iki pabaigos.
Ar filmuojantis buvo kažkoks ypatingas režimas?
Aš dirbau labai įtemptai ir prieš filmavimą, ir per repeticijas. Buvo dienų, kai vos galėdavau paeiti. Norėjau išlaikyti tą patį tempą kaip merginos, kurios tai daro nuolat, kurios šoka 8 koncertuose per savaitę. Jos man labai padėdavo. Žinojau, kad niekada nepasieksiu to lygio, kurį demonstruoja profesionalai, bet norėjau pasiekti ir nufilmuoti geriausia, ką galiu. Šokdavome tiek daug, kad, regis, nebeturėdavome kuo kvėpuoti. Norėjosi viską atlikti tobulai.
“Garsų pasaulio įrašai” www.gpi.lt
