Į NATO stojančios Lietuvos krašto apsaugos sistema visavertę narystę Aljanse gali pasitikti išvarginta finansinės "dietos", rodo JAV karinių ekspertų prognozės ir krašto apsaugos finansavimo 2004 metais rodikliai.
Lietuvoje dirbanti karinių ekspertų grupė iš JAV korporacijos "Cubic Applications" parengė analizę, kokią įtaką krašto apsaugos finansavimas turės Lietuvos kariuomenės plėtrai, reformų planų ir tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimui.
Trys scenarijai numato Krašto apsaugos ministerijos išlaidų metinį didėjimą vienu, trimis ir penkiais procentais.
JAV ekspertų nuomone, metinis finansavimo augimas 5 proc. leistų Lietuvos kariškiams ne tik įvykdyti numatytus metinius darbus ir tarptautinius įsipareigojimus, bet ir įgyvendinti kai kuriuos kariuomenės modernizavimo sumanymus. Finansavimo padidėjimas 3 procentais užtikrintų metinių planų vykdymą, o išlaidų padidėjimas 1 proc. užtikrintų tik minimalių reikmių vykdymą.
Šių metų asignavimų krašto apsaugai rodikliai demonstruoja, kad realus išlaidų Krašto apsaugos ministerijai augimas šiemet sieks 0,64 proc. - mažiau, negu reikia minimalioms reikmėms užtikrinti.
Remiantis Seimo patvirtintu biudžeto įstatymu, šiemet, kaip ir pernai, krašto apsaugai ketinama skirti 2,01 procento bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiemet šio rodiklio finansinė išraiška - 1 mlrd. 147 mln. 495 tūkst. litų, dėl BVP augimo - 70,5 mln. litų daugiau nei pernai.
Tačiau tiesiogiai KAM, o kartu - ir visos kariuomenės, išlaidos šiemet sudarys 1,52 proc. BVP, arba 868,5 mln. litų - 0,64 proc., arba 5,5 mln. litų daugiau negu pernai.
Likusioji krašto apsaugos sistemai skiriamų lėšų dalis - 0,49 proc. BVP arba 278,8 mln. litų - skiriama per krašto apsaugos biudžetą kitoms institucijoms - Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ajam ir 2-ajam pulkui. Palyginti su praėjusiais metais, šiemet ši išlaidų dalis, specialistų vadinama "delta", padidėja 30 proc., arba beveik 65 mln. litų.
NATO ekspertai ir Aljanso šalių vadovai gerai vertina 2000 metais ketveriems metams pasirašytą Lietuvos politinių partijų susitarimą kasmet krašto apsaugai skirti ne mažiau kaip 2 proc. BVP. Tačiau, Lietuvos KAM pareigūnų ir diplomatų teigimu, NATO ekspertai ir kariniai planuotojai jau kelerius metus pastebi ir neigiamai vertina dalies krašto apsaugos lėšų skyrimą tiesiogiai su gynyba nesusijusioms statutinėms struktūroms.
Nors į tai Briuselyje iki šiol buvo žiūrima "pro pirštus", Lietuvai tampant visateise NATO nare, jos gynybos pajėgoms teks naujos funkcijos ir atsakomybė, todėl Aljansas gali rimtai suabejoti Lietuvos patikimumu ir gebėjimais vykdyti savo įsipareigojimus.
Krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius BNS teigė, kad net ir "dietos" atveju Lietuva šiemet įvykdys savo įsipareigojimus dalyvauti tarptautinėse taikos palaikymo misijose Irake, Afganistane ir Kosove bei įgyvendinant Aljanso pateiktus 55 gynybos pajėgų planavimo pasiūlymus.
Anot ministro, lėšų įsipareigojimams vykdyti bus rasta "pasispaudus, perplanavus, persiskolinus, kai ką atidėjus".
Tačiau ministras neslėpė nepasitenkinimo dėl "blogos, neigiamos tendencijos, kad realios išlaidos krašto apsaugai beveik nedidėja, o "dieta" didinama".
"Tikiuosi, kad politinės partijos suvokia atsakomybę ir prioritetus. Nuo to priklausys Lietuvos patikimumas ir gebėjimas veikti Aljanse", - sakė L. Linkevičius, paklaustas, ar įtikinės politines partijas po rudenį numatytų Seimo rinkimų pratęsti gynybos finansavimo įsipareigojimus.
Lietuva turėtų tapti visateise ES ir NATO nare šių metų gegužę.
BNS
