Sausio mėnesį šalyje užfiksuotas rekordinis vartotojų pasitikėjimo rodiklis, - palyginti su gruodžiu, vartotojų pasitikėjimas išaugo 9 punktais - nuo minus 15 iki minus 6.
Pasitikėjimo rodiklis sausį buvo aukštesnis nei ES šalyse, kur pernai šis rodiklis aukščiausiai buvo pakilęs iki minus 7.
Statistikos departamentas paskelbė, kad vartotojų pasitikėjimo rodikliui, leidžiančiam prognozuoti būsimas vartotojų išlaidų kitimo tendencijas, didžiausios įtakos turėjo ne tik šalies, bet ir savo šeimos finansinių perspektyvų vertinimas.
"Pirmąkart užfiksavome tokį staigų vartotojų pasitikėjimą. Žmonių, manančių, kad ekonomika pagerės, pirmąkart yra daugiau nei manančių, kad ji pablogės", - antradienio (01.28) spaudos konferencijoje teigė Statistikos departamento generalinis direktorius Algirdas Šemeta.
Kad šeimos finansinė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės, sausį manė 25 proc. respondentų, o gruodį jų buvo tik 17. Daugiau kaip pusė (52 proc.) apklaustųjų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis, 10 proc. respondentų teigė, jog padėtis truputį pablogės, 3 proc. - kad labai pablogės.
Nedidelį šalies ekonominės padėties pagerėjimą per artimiausius 12 mėnesių sausį prognozavo 38 proc. respondentų, arba 10 proc. daugiau negu gruodį. Kad padėtis išliks nepakitusi, buvo įsitikinę 40 proc., kad truputį pablogės, - 8 proc. respondentų.
Paprašyti apibūdinti dabartinę savo padėtį pusė respondentų nurodė, kad jie vos suduria galą su galu, 31 proc. atsakė, kad jie nors truputį sutaupo, 9 proc. - lenda į skolas. Per artimiausius 12 mėnesių kiek nors sutaupyti tikėjosi 25 proc. apklaustų gyventojų.
Vartotojų nuomonių tyrimas atliekamas apklausiant 1 tūkst. 200 atsitiktinai iš Gyventojų registro atrinktų respondentų.
Gruodį Estijoje vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo minus 9, Latvijoje - minus 10, Lietuvoje - minus 15, šalyse kandidatėse - minus 27, ES šalyse - minus 14.
BNS
