Griškabūdis - nedidelis Šakių rajono miestelis netoli Novos upės, kuri įteka į Šešupę. Tai didžiausia zanavykų upė. Vietovė įsikūrusi kryžkelėje Šakiai - Pilviškiai, Kaunas - Kudirkos Naumiestis, 14 kilometrų į pietryčius nuo Šakių.
Klasicizmo - baroko šventovė
Pasitiks ir palaimins kely.
Čia Jablonskis gražios kalbos mokės,
Čia kūrėjo Tatarės lopšys.
D.Skaisgirienė
Sintautų bažnyčios metrikų knyga Griškabūdžio vardą mini 1697 m. Manoma, kad miestelis atsirado sengirės vietoje, kurioje apsigyveno pirmieji girių kirtėjai, pasistatę būdas medienai sukrauti, degutui virti ir gyventi. Pirmą tokią būdą turėjo Griška, todėl ir kaimas buvo pavadintas Griškabūdžiu. Miestelis įdomus tuo, kad yra senovinio radialinio tipo, t. y. iš keturkampės aikštės eina gatvės lyg spinduliai į visas keturias puses. Seniau aikštėje vyko krivūlės (susirinkimai), garsūs turgūs. Nepriklausomos Lietuvos metais čia buvo valsčiaus centras: veikė pradžios mokykla, paštas, sveikatos ir veterinarijos punktai, pieninė, kelios parduotuvės. Buvo ,,Žiburio“ draugijos senelių prieglauda. Skyriuje darbavosi ir krikščioniškojo jaunimo draugija ,,Pavasarininkai“; jie turėjo meno saviveiklos, dramos būrelius, ruošdavo sporto varžybas. Griškabūdį yra aplankęs Prezidentas A.Smetona ir Prezidentas V.Adamkus. 1997m.
Griškabūdis šventė 300 metų jubiliejų. Šiuo metu miestelis - dailus seniūnijos centras (seniūnas S. Naumavičius), turintis vidurinę mokyklą (direktorius A. Šalnaitis), ambulatoriją, vaikų darželį,dienos centrą, paštą, labai gražų originalų kultūros centrą (retos architektūros pastatas ne tik rajone), nuostabią klasicistinę - barokinę Kristaus Atsimainymo bažnyčią (klebonas N. Žvirblys), žemės ūkio bendrovę, biblioteką; čia gyvena apie tūkstantis gyventojų. 2010 m. Griškabūdžio centre iškils paminklas Kalbos Tėvui J. Jablonskiui. Čia jis mokė pasiturinčių tėvų vaikus, dirbo raštinėje prieš išvykdamas dirbti į Minaują. Ypač griškabūdiečiai didžiuojasi architektūros paminklu – Kristaus Atsimainymo bažnyčia. Knygoje ,,Lietuvos bažnyčių menas“ (psl. 274-276) įrašyta: ,,Griškabūdis. Kristaus Atsimainymo bažnyčia. Architektas Vališauskas (1792-1796). Klasicizmas. Interjeras. 18 a. pabaiga. Liaudiškas barokas.“ Tai kryžiaus formos oktonas su kryžmiškais zakristijos, presbiterijos ir altorių kyšuliais. Tokia kryžiaus formos (žvelgiant iš aukštai) medinė bažnyčia – vienintelė Lietuvoje. Tai lyg medinių bažnyčių Motina. Sienos puoštos spalvota tapyba.
Bažnyčia kelis kartus restauruota. Paskutinis restauratorius – klebonas Sigitas Matusevičius. Restauracija atlikta jos 200 metų jubiliejaus proga (1997 m.). Ji turi net penkis altorius ir du priešaltorius. Joje vyksta garsūs šv. Onos atlaidai. Čia dirbo Prano Vaičaičio, poeto, brolis Juozas, pastatęs varpinę. Dabar bažnyčios klebonas yra Nerijus Žvirblys, kuris atsakingai rūpinasi jos interjeru bei eksterjero išsaugojimu: skoningai prižiūri koplytėles, gėlynus, komponuoja subtilias puokštes bažnyčios interjero puošybai, rūpinasi bažnyčios apšvietimu, šildymu. Jo iniciatyva pastatyti du nauji kryžiai. Jis rengia dailės parodas, ruošia sakralinės muzikos koncertus, susitikimus su kitų parapijų jaunimu ir kt.
Nors Griškabūdis yra Paprūsėje, toli nuo sostinės ir kultūros centrų, bet čia gyva patriotinė dvasia, tautiškumas, gerų ganytojų dėka stiprėja tikėjimas krikščioniškomis vertybėmis, aktyvi mokyklos, kultūros centrų, bibliotekų veikla. Jos aprūpintos kompiuteriais. Jų dėka miestelis nėra atitrūkęs nuo Lietuvos centrų bei pasaulio kultūros, politikos ir kt. informacijos. Gyvenimas tampa sudėtingesnis, bet ir įdomesnis šiame zanavykų kultūros židinyje - Griškabūdyje.
Šaltiniai:
1.Totoraitis J. Sūduvos Suvalkijos istorija. K., 1938. 2. Zanavykija.Tt., Čikaga, 1978. 3. Lietuvos bažnyčių menas, 1993.
2.
Mokytoja Danutė Skaisgirienė, Griškabūdžio bibliotekos skaitytoja Talkino bibliotekininkė Verutė Kamštaitienė
Straipsnis paimtas iš wiki principu kuriamos gyvos krašto enciklopedijos www.grazitumano.lt. Visą straipsnį galite rasti čia.