Daugiausiai tinklapių suindeksavusi paieškos sistema “Google.com” ne veltui vadinama langu į internetą. Tik kodėl lietuviams ar amerikiečiams pro jį leidžiama pamatyti daugiau negu prancūzams ar vokiečiams?
Karas Irake čia tikrai niekuo dėtas, o ir pats klausimas yra labiau retorinis, nes kalbant apie interneto turinio cenzūravimą Vakarų Europoje kur kas įdomiau pradėti nuo faktų, o tik po to bandyti ieškoti tinkamiausių jų aiškinimų. O faktai yra tokie: improvizuoto tyrimo metu, palyginę atsakymus į analogiškas “Google.com”, “Google.de” ir “Google.fr” pateiktas užklausas, JAV tyrinėtojai aptiko, kad vokiškai ir prancūziškai informacijos internete ieškantys vartotojai nepamatys daugiau nei 100 svetainių, kurias leidžiama susirasti amerikiečiams. Kadangi tyrimo metu buvo remiamasi tik pačių tyrėjų sudarytų kelių tūkstančių kontroversiško turinio tinklapių sąrašu, galima dalykas, kad “uždangstytų” svetainių gali būti kur kas daugiau, nes toli gražu ne visos pateko į bandytojų akiratį. Cenzūravimo kriterijai skiriasi: vienų tinklapių neleidžiama aptikti prancūzams, kitų - tik vokiečiams, o neretai - ir vieniems, ir kitiems.
Lokalizuotų “Google” paieškos sistemų rezultatų neatitikimus nagrinėję Harvardo teisės mokyklos (http://www.law.harvard.edu) dėstytojai Jonathanas Zittrainas ir Benjaminas Edelmanas nustatė 113 svetainių, kurių “nematė” vokiškas ir prancūziškas “Google” variantas. Ir “Google.fr”, ir “Google.de” naudoja amerikietiškos “Google.com” indeksuotų tinklapių bazę, kurioje šiuo metu yra daugiau nei 3 mlrd. įrašų. Remdamiesi lokalizuotos paieškos skirtumais tyrėjai konstatavo, kad “Google.de” ir “Google.fr” filtruoja pateikiamus rezultatus priklausomai nuo interneto turinio legalumo, apie kurį sprendžiama pagal galiojančius šių šalių įstatymus. Didžioji dalis į Vokietijoje ir Prancūzijoje cenzūruojamų svetainių sąrašą (http://cyber.law.harvard.edu/filtering/google/results1.html) patekusių tinklapių yra rasistinio pobūdžio ir skelbia šių šalių teisės požiūriu draudžiamą informaciją, tačiau likusieji nepatenka į šią kategoriją ir jų cenzūravimo motyvus nuspėti sunku.
Lietuviškos “Google.lt” vartotojai gali išnaudoti visą amerikietiškos “Google.com” liberalumą: paieškos rezultatai nėra filtruojami. Tuo įsitikinome pasirinktinai išbandę keletą prancūziškos ir vokiškos paieškos “nutylėtų” užklausų.
Savo paieškos rezultatų cenzūravimą “Google.com” oficialiai vykdo laikydamasi JAV galiojančio Skaitmeninio amžiaus autorių teisių apsaugos akto (Digital Millennium Copyright Act). Jei privatus asmuo, kompanija ar valstybės institucija kreipiasi į “Google” su reikalavimu (http://www.google.com/dmca.html) uždrausti pateikinėti nuorodas į įstatymus pažeidžiantį interneto šaltinį ir toks reikalavimas “Google” atrodo pagrįstas, nuorodos į “nelegalų” tinklapį nebebus skelbiamos. Vartotojams teks arba naudotis kitomis Voratinklio paieškos priemonėmis, arba bandyti susirasti norimą turinį kitais būdais, pavyzdžiui, klausinėjant kitų vartotojų.
Tyrimo autoriai teigia, kad cenzūruojamų tinklapių sąrašas liudija teisinį ir politinį spaudimą, kurį “Google” patiria iš Prancūzijos ir Vokietijos valdžios institucijų. Amerikoje turinio filtravimo atvejai beveik išimtinai susiję su kaltinimais dėl pažeistų autorinių teisių, o “Google.fr” ir “Google.de” cenzūra yra grynai politinė. Tiesa, šiokių tokių skirtumų yra seksualinio pobūdžio turinio filtravimo politikoje: pasak Harvardo teisės mokyklos dėstytojų, paveikslėlių paieškoje “Google.de” yra įdiegusi priverstinai nuogybes atsijojančią “SafeSearch” filtravimo technologiją, o “Google.fr” vartotojams leidžia pasirinkti tokią galimybę.
Žinoma, lokalizuotą “Google” turinio cenzūrą vokiškai bei prancūziškai kalbantiems vartotojams galima nesunkiai apeiti pasirinkus amerikietišką “Google” variantą. Tačiau kiti interneto turinio filtravimo tyrinėtojai teigia, kad ir juo pernelyg pasitikėti negalima. Nors cenzorių dėmesį atkreipę tinklapiai nėra pašalinami iš “Google.com” duomenų bazės, pateikiant vartotojams paieškos rezultatus jie paprasčiausiai “pamirštami”. Apie tai, kokią techniką “Google” naudoja vartotojams mulkinti - kitą kartą.
