Šių metų birželio 21 dieną, Finansų ministerijai laikinai sustabdžius taupymo lakštų platinimą, fiziniams asmenims atsirado papildomų rūpesčių apsispręsti, kokią investicijų formą pasirinkti.
Turint 20 000-50 000 Lt sumą ir siekiant investuoti ją saugiau nei į tokias rizikingas sritis kaip bendrovių akcijos, fiziniai asmenys gali rinktis iš kelių alternatyvų: investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius (VVP), padėti pinigus į banką terminuotu indėliu ar pasirinkti investicijas į užsienio vyriausybių skolos vertybinius popierius.
Pirmiausia vertėtų paanalizuoti galimas fizinių asmenų investicijas į VVP. Neabejotinai pati patraukliausia ir pelningiausia investicija iki šių metų birželio 21 d. buvo taupymo lakštai. Juos buvo galima bet kada įsigyti ir parduoti kiekvieno Lietuvos banko skyriuje, už operavimą jais netekdavo mokėti jokių komisinių. Paskutiniu metu Finansų ministerija netgi buvo įdiegusi modulį, leidžiantį pirkti taupymo lakštus internetu - tuo dar labiau supaprastindama pirkimą. Gaila, tačiau nuo minėtosios datos finansų ministerija laikinai sustabdė jų platinimą.
Kodėl nebeliko taupymo lakštų?
Taupymo lakštų platinimo sustabdymo priežastis paprašėme įvardyti Finansų ministerijos Rinkos operacijų skyriaus vedėjos Irmos Lazickienės. Svarbiausia priežastimi pareigūnė pavadino šio finansinio instrumento brangumą skolinimosi prasme (palūkanų norma yra pinigų skolinimosi kaina). Finansų ministerija visuomet stengėsi nustatyti didesnę palūkanų normą taupymo lakštams negu už panašaus termino terminuotuosius indėlius siūlydavo komerciniai bankai. Iš esmės tai buvo daroma siekiant įpratinti žmones investuoti ir taip papildyti finansų rinkas trūkstamais finansiniais ištekliais. Orientaciją į smulkiuosius investuotojus puikiai įrodo faktas, kad minimali investavimo suma tebuvo 100 Lt, o minimali indėlio suma daugelyje bankų yra 500 Lt. Kadangi laikui bėgant tapymo lakštų populiarumas labai išsaugo, buvo įtarta, kad naudodamiesi fiziniais asmenimis galėjo investuoti ir juridiniai asmenys. Lyginant 2002 ir 2001 m. duomenis matyti, kad taupymo lakštų paklausa išaugo beveik 2,4 karto.
Visos paminėtos priežastys iš esmės ir nulėmė, kad dabar taupymo lakštų emisijos yra laikinai sustabdytos. I. Lazickienė negalėjo pasakyti konkrečios datos, kada bus atnaujintas taupymo lakštų platinimas, bet pažymėjo, kad kai bus nuspręsta atnaujinti šį finansinį instrumentą, finansų rinkos bus informuotos.
Pagrindžiant investicijų į taupymo lakštus faktą skaičiais galima pasakyti, kad paskutinės taupymo lakštų emisijos metinės atkarpos palūkanų dydis buvo 3,2 proc. Šis pelningumas tik 0,08 proc. nusileido metinių terminuotų indėlių palūkanų vidurkiui, apskaičiuotam naudojantis visų 9 Lietuvos komercinių bankų duomenimis. Lyginant metinę grąžą verta pažymėti, kad, priešingai nei indėlis, taupymo lakštai yra maksimaliai likvidus instrumentas (t.y. gali būti išpirkti anksčiau laiko neprarandant palūkanų). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad norint investuoti lėšas pusei metų taupymo lakštai nėra labai geras sprendimas. Paskutinės emisijos grąža siektų 2,26 proc., o dauguma bankų už tokį terminą siūlė nuo 1,90 iki 3,80 proc. metinių palūkanų.
Terminuotieji indėliai ar VVP?
Antroji investavimo sritis - terminuotoji indėliai. Kad būtų galima juos lengviau palyginti su VVP, buvo pasirinktos trys palyginamos trukmės: pusė metų, metai ir treji metai. Bet prieš tai vertėtų paminėti, kad indėlis nėra likvidus, todėl visiškai suprantama, kad už šią savybę investuotojas turi gauti papildoma premiją ir būtent tai labiausiai lemia, kad terminuotų indėlių palūkanų normos bet kokiu laikotarpiu lenkia VVP pelningumą. Lyginant 9 komercinių Lietuvos bankų vidutines terminuotų indėlių palūkanų normas matyti, kad 6 mėn. palūkanų skirtumas tarp šių instrumentų siekia 0,857 proc., 12 mėn. - 0,986 proc., 36 mėn. - 0,302 proc.
Didžiausias terminuotųjų indėlių palūkanas paprastai moka mažesnieji šalies bankai. Konkrečiu tiriamuoju laikotarpiu didžiausias palūkanų normas už atitinkamos trukmės terminuotuosius indėlius siūlė Ūkio bankas ir bankas “Snoras”, todėl skirtumai tarp jų siūlomų palūkanų normų ir VVP yra dar didesni: 6 mėnesių atitinkamai 1,467 ir 1,767 proc., 12 mėn. - 1,506 ir 1,906 proc., 36 mėn. - 0,772 bei 1,122 proc. Kai laikotarpis viršija vienus metus, skirtumai tarp palūkanų mažėja.
Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad fiziniai asmenys nepatiria jokių papildomu išlaidų investuodami terminuotojų indėlių forma - kiek kitaip yra investuojant į VVP (čia vidutiniškai komisiniai mokesčiai sudaro 0,1-0,2 proc. nuo nagrinėjamos sumos (20-50 tūkst. litų). Taigi realiai bent 0,1 proc. reikėtų pridėti prie skirtumų tarp indėlių ir VVP grąžos - būtent tokio dydžio komisinis mokestis taikomas didžiuosiuose Lietuvos komerciniuose bankuose (Vilniaus banke ir “Hansabanke”), kurie šioje srityje suteikia fiziniams asmenims geresnes sąlygas nei mažesnieji.
Apibendrinat šią palyginamąją analizę reikia pabrėžti, kad likvidumo kaina yra gana didelė. Vis dėlto ilgėjant terminui likvidumas tampa vis labiau aktualus, todėl investicijas, ilgesnes nei treji metai, būtų prasmingiau nukreipti į VVP. Taip pat būtina paminėti, kad dėl palūkanų normų pokyčių rinkoje parduodant anksčiau laiko VVP galima tiek uždirbti, tiek prarasti (kuo ilgesnė VVP trukmė, tuo didesnės šios galimybės). Žvelgiant į dabartines tendencijas obligacijų rinkose tikėtina, kad palūkanų normos turėtų pradėti kilti, o tai reiškia, kad parduodant anksčiau laiko VVP galima šiek tiek nukentėti.
Kaip parduodami VVP?
Įsigyti VVP yra sunkiau nei padėti terminuotą indėlį į banką. Iš esmės VVP galima įsigyti tiek pirminėje, tiek antrinėje rinkoje (antrinė rinka - tai rinka, kurioje yra parduodami bei perkami anksčiau išleisti VVP ir taip sukuriamas jų likvidumas). Pirminėje rinkoje galima pateikti dviejų tipų pasiūlymus: konkurencinį ir nekonkurencinį. Konkurenciniai pasiūlymai yra tokie pasiūlymai, kuriais siekiami įsigyti konkrečios emisijos VVP už daugiau nei 100 000 Lt, ir šio pasiūlymo pateikėjas turi teisę reikalauti tam tikro pelningumo; nekonkurenciniai - mažesni už šią sumą (minimali galima vertė yra 1 000 Lt). Paprastai aukcionai (t.y. naujų VVP emisijų platinimas) vyksta pirmadieniais pagal iš anksto Finansų ministerijos paskelbtą ketvirtinį aukcionų vykdymo grafiką. Už šių aukcionų vykdymą yra atsakingas Lietuvos banko Rinkos operacijų departamentas. Jų metu visi konkurenciniai pasiūlymai surikiuojami nuo mažiausios pageidaujamos palūkanų normos ir patenkinama tokia jų dalis, kiek tuo metu finansinių išteklių reikia Finansų ministerijai. Nekonkurenciniuose pasiūlymuose yra nurodoma tik perkamų VVP nominalioji vertė ir jie yra tenkinami pagal aritmetinį svertinį patenkintų konkurencinių pasiūlymų vidurkį. Tai reiškia, kad jūsų pasiūlymas neturės įtakos aukciono rezultatams - įsigiję VVP už juos gausite konkurencinių pasiūlymų palūkanų aritmetinį vidurkį. Akivaizdu, kad straipsnyje nagrinėjamų investicinių sumų atveju turėtume nekonkurencinį pasiūlymą.
Kaip įsigyti VVP?
Nagrinėjamą pasiūlymą įsigyti VVP už 20 000-50 000 litų reikėtų pateikti finansiniam tarpininkui, galinčiam dalyvauti VVP aukcionuose (šiuo metu Lietuvos banke organizuojamuose VVP aukcionuose dalyvauti teisę turi septyni aukciono dalyviai: AB bankas “Hansabankas”, AB bankas “NORD/LB Lietuva”, AB bankas “Snoras”, AB Vilniaus bankas, AB finansų maklerio įmonė “Finasta”, UAB Sampo bankas ir AB PAREX BANKAS). Už VVP nupirkimą ir yra imami komisiniai (kaip minėta anksčiau, jie svyruoja nuo 0,1 proc. iki 0,2 proc.), kai VVP išperkami pasibaigus jų terminui, komisinių mokėti nereikia. Kadangi nekonkurencinio pasiūlymo minimali suma yra 1 000 Lt., tai vertėtų 20 000-50 000 Lt išskaidyti į įvairių trukmių VVP. Svarbu tai, kad minimalus komisinis mokestis siekia 20 Lt, todėl turimą investicinę sumą vertėtų skaidyti bent po 10 000 Lt.
Lyginant praėjusių ir dabartinių metų liepos mėnesių palūkanas matyti, kad pernai VVP grąža už visus nagrinėjamus laikotarpius (6 mėn., 12 mėn. bei 36 mėn.) buvo daugiau nei 1 proc. didesnė: 6 mėn. - 2,033 proc. šiemet prieš 3,044 proc. pernai, 12 mėn. - atitinkamai 2,294 ir. 3,629 proc., 36 mėn. - 3,478 proc. ir 4,718 proc. Akivaizdi išvada, kad iki šiol rinkoje vyravo palūkanų mažėjimo tendencijos (žinoma, tas pats pasakytina ir apie terminuotus indėlius).
Investicijos į užsienio VVP
Paskutinė alternatyva saugiai investicijai fiziniams asmenims - investicijos į užsienio vyriausybių skolos vertybinius popierius. Priklausomai nuo to, kokia valiuta yra išleisti minėtieji VVP, investuotojas papildomai gali susidurti su valiutos rizika ir būtent todėl saugiausi yra eurais nominuoti VVP. Svarbu tai, kad investuojant į užsienio skolos VP trumpiausias terminas yra dveji metai. Apskritai konkrečios užsienio šalies skolos VP atkarpos dydis priklauso nuo jai suteikto tarptautinio ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingo (tokius reitingus paprastai pateikia “Moody’s”, “Fitch” ir “S&P” institucijos). Iš kai kurių bankų pateiktų kotiruočių matyti, kad pelningiau nei į Lietuvos skolos VP yra investuoti į, pavyzdžiui, Lenkijos ar Bulgarijos vertybinius popierius. Akivaizdu ir tai, kad Vokietijos ar JAV ilgalaikių obligacijų pajamingumas yra mažesnis nei Lietuvos tarptautinėse rinkose platinamų euroobligacijų.
***
Apibendrinant šią trumpą investicinių krypčių analizę reikia pabrėžti, kad pats geriausias sprendimas yra investuoti į keletą finansinių instrumentų. Tik taip galima padidinti ir bendrąją grąžą, ir bendrąjį likvidumą. Pagal likvidumo poreikius tinkamai paskirsčius investuojamas lėšas tarp VVP pirkimo ir terminuotų indėlių laikymo galima pasiekti optimalų variantą kiekvienam. Vis dėlto jei siekiate tik pelningiausio sprendimo Lietuvos rinkoje - terminuotasis indėlis liko vieninteliu geriausiu variantu.
Komentarams - [email protected]
