Apribojusi biudžeto išlaidas ir įgyvendindama reformas Lietuva pasiekė beveik tokių pat rodiklių kaip "Azijos tigrai", - taip Lietuvos ūkio laimėjimus Lenkijos žurnale "Wprost" apibūdino garsus lenkų ekonomistas Leszekas Balceroviczius (Lešekas Balcerovičius). Straipsnyje "Baltijos tigras" autoritetingas specialistas mūsų šalį vadina Lenkijos pašonėje augančiu Baltijos tigru.
Pasak jo, pastaraisiais metais Lietuva pasiekė tikriausiai geriausių ekonominių rezultatų iš visų posocialistinių valstybių. Šalies BVP išaugo nuo 4 procentų 2000 metais iki 6,7 proc. 2002 metais. Ir šįmet jos ūkis plėtojamas labai dinamiškai. Be to, infliacija Lietuvoje yra mažiausia visoje šių šalių grupėje. Nuo 1999 metų ji paprastai nesiekė 1 proc., 2002 metais vartojimo kainos padidėjo tik 0,3 proc. Radikaliai sumažintas prekybos su užsieniu deficitas - nuo 11,2 proc. 2000 metais iki 4,8 proc. pernai.
Per tą patį laikotarpį gerokai sumažėjo biudžeto išlaidų ir mokesčių našta ekonomikai. 1999 metais biudžeto išlaidos sudarė 40,3 proc. BVP, o 2002 metais - tik 29,3 procento!
Pasak lenkų ekonomisto, tai geriausias rodiklis tarp visų šalių, pretenduojančių tapti Europos Sąjungos narėmis, beveik prilygstantis "Azijos tigrų" rodikliams.
Kadangi biudžetas iš esmės yra stabilus, sumažėjo mokesčių našta ekonomikai. Ta pačia kryptimi, nors ne taip ryžtingai, žengia ir kitos dvi Baltijos šalys: Estijoje biudžeto išlaidos sumažėjo nuo 42,7 proc. 1999 metais iki 39,3 proc. 2002 metais, o Latvijoje atitinkamai nuo 44,1 proc. iki 37,5 proc. Tuo metu kitose šalyse kandidatėse šis rodiklis išliko aukštas ar net padidėjo. Pavyzdžiui, Lenkijoje jis išaugo nuo 43,9 proc. iki 45,7 procento.
L. Balcerovičius savo publikacijoje bando atsakyti į klausimą, kaip paaiškinti tokius puikius Lietuvos ekonominius rezultatus. Tuo labiau, kad jos padėtis nėra labai palanki. Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, buvo ir yra labiau priklausoma nuo eksporto į Rusiją nei Lenkija, Vengrija ar Čekija. Skaudesnių padarinių jai turėjo ir 1998 metų krizė Rusijoje - jos BVP 1999 metais sumažėjo beveik 2 procentais.
"Krizės šmėkla paskatino Lietuvos valdžią imtis ryžtingų veiksmų. 2000 metais biudžeto pajamos šiek tiek sumažėjo, bet smarkiai apribojus išlaidas biudžeto deficitą pavyko sumažinti nuo 8,5 procento 1999 metais iki 2,8 procento!", - akcentuojama publikacijoje.
Sukrėtimas iš išorės taip pat paskatino veikti verslininkus ir darbdavius. Iki 1999 metų darbo užmokestis įmonėse didėjo sparčiau nei darbo našumas, po to proporcijos pasikeitė. Tai leido sumažinti darbo sąnaudas pramonėje: 2000 metais - 29 procentais, 2001 metais - 16,3 procento. To dėka padidėjo Lietuvos produkcijos konkurencingumas.
L. Balcerovicziaus nuomone, prie sėkmingos Lietuvos ūkio plėtros prisidėjo struktūrinės reformos: įmonių privatizacija, darbo rinkos lankstumo didinimas, racionalesnis išlaidų sveikatos apsaugai skirstymas ir t.t.
"Lietuvos patirtis rodo, kad biudžetinės ir darbo užmokesčio drausmės griežtinimas kartu su reformomis spartina ūkio plėtrą. Panašiai buvo ir Airijoje. Tad Lenkijos pašonėje auga Baltijos tigras", - baigdamas pažymi žinomas lenkų ekonomistas.
ELTA
