1918 metų lapkričio 11 dieną buvo suformuota I Lietuvos vyriausybė, vadovaujama Augustino Voldemaro. Jos sudėtyje buvo ir du mūsų kraštiečiai, garsieji broliai Jonas ir Martynas Yčai.
Jonas Yčas
mokytojas, ministras, mokslininkas,
Gimė būsimas profesorius 1880 07 21 Šimpeliškių kaime. Mokėsi Mintaujos ir Slucko gimnazijose. Peterburgo universitete baigė istorijos ir filosofijos mokslus, mokytojavo Tomske, Semipalatinske, dirbo Voroneže lietuviškos gimnazijos direktoriumi, 1917 m. buvo Lietuvių mokytojų instituto direktoriumi.
1918 m. grįžęs į Lietuvą, paskirtas Valstybės Tarybos švietimo komisijos pirmininku. Pirmojoje Lietuvos A.Voldemaro vyriausybėje buvo švietimo ministerijos valdytojas, taigi pirmasis nepriklausomos Lietuvos švietimo ministras.
Vėliau gilino žinias Karaliaučiau universitete, dirbo Panevėžyje gimnazijų direktoriumi. Nuo 1922 m. - Kauno universitete, tapo profesoriumi. Aktyviai dalyvavo Lietuvos evangelikų reformatų gyvenime.
1931 m. parašė knygą „Biržai. Tvirtovė, miestas ir kunigaikštystė“. Šia knyga Jonas Yčas simboliškai pasistatė sau paminklą, nes taip sutapo, kad jis, sunkiai sirgdamas, dar spėjo pamatyti surinktą ir paruoštą spausdinti knygą apie Biržų istoriją ir, kaip rašė jo brolis Martynas, „atsidėjęs peržiūrėjo ir pareiškė savo pasitenkinimą“.
Nors domėjosi ir rašė įvairiomis temomis, mums, biržiečiams, pats svarbiausias jo darbas yra ši knyga. Kodėl? Gal geriausiai į šį klausimą atsakė jo brolis Martynas, rašydamas knygos įžangoje - „…jis aprašė šio miesto praeitį dėl to, kad Biržai nėra tuščias vardas Lietuvos istorijai. Biržai - kunigaikščių Radvilų sostinė, tų kunigaikščių, kurie buvo pionieriai Lietuvos nepriklausomybės, troško matyti savo gimtąjį kraštą vėl atgimusį ir atstatytą, savo praeities vertą, kada garbingi Lietuvos valdovai vadovavo mūsų tautai, taip aukštai iškilusiai visos Europos kaimynų akyse“.
Tiktai bereikia apgailestauti, kad liga ir ankstyva mirtis sutrukdė J.Yčui parašyti jau pradėtą ruošti knygą apie kunigaikščius Radvilas. Mirė J.Yčas 1931 12 17.
Martynas Yčas
Teisininkas, politikas, ministras, pramonininkas, publicistas
1885 11 13 Šimpeliškių kaime gimė Martynas Yčas. Jis baigė Biržų pradinę mokyklą, Piarnu (Estija) gimnaziją, 1911 m. Tomsko universiteto teisės fakultetą. T
1912 m. išrinktas Rusijos IV Valstybės dūmos nariu nuo Kauno gubernijos.
Kaip M.Yčas vykdė rinkimų agitaciją į 1912 m. Rusijos Valstybės Dūmą
Būsimas garsus Lietuvos visuomenės veikėjas biržietis Martynas Yčas 1911 m. baigė Tomsko universitetą ir grįžo į Lietuvą. Vasaros atostogas praleido Šimpeliškių kaime, gimtinėje netoli Biržų. Rugsėjo pabaigoje Kaune pradėjo dirbti advokato P.Leono padėjėju Kaune, aktyviai įsijungė į Kauno lietuvių visuomenės veiklą.
1912 m. pavasarį Kauno lietuviai pradėjo ruoštis IV Rusijos Valstybės Dūmos rinkimams, sudarė rinkimų komitetą, ėmė tartis, ką rinkti į Dūmą. Kaip knygoje „Atsiminimai. Nepriklausomybės keliais“, išleistoje „Spindulio“ spaustuvėje Kaune 1935 m., prisimena pats M.Yčas, „tautininkų grupė jau seniai buvo nužiūrėjusi nuo valstiečių kurijos mane. Nors aš buvau mokslus baigęs, bet neišsiregistravęs, einant 1906 10 08 įstatymu, iš valsčiaus, todėl dar galėjau tuo sąrašu eiti“.
Bet kaip pravesti rinkimus be agotacijos?Ir čia Martynas Yčas sugalvojo išeitį.
1912 m. vasarą iš JAV sugrįžo dainininkas Mikas Petrauskas, noriai pasiruošęs vasaros metu koncertuoti. M.Yčas prisimena: „man reikia apvažiuoti Lietuvą, parengti visuomenės nuomonę, paraginti ją aktingai dalyvauti rinkimuose. Bet kaip tai padaryti?Rusų administracija susirinkimų šaukti juk neleis, ypač dar šiuo atveju, kada norima varyti politika“
M.Yčas pasiūlė M.Petrauskui rengti koncertus po visą Lietuvą. Jis pats bus organizatorius – impresario, Mikas – dainininkas, o akompaniatoriaus ir pianisto solisto vaidmenys numatyti dviems panelėms, Papilio evangelikų reformatų kunigo A.Neimano dukroms – Elenai ir Jadvygai Neimanaitėms.
Kaip sakė, taip ir padarė. Aplankė jaunikaičiai paneles Papilyje, gavo sutikimą koncertams, nustatė maršrutą, parengė programą. M.Yčas nuvyko į Kauną ir iš Kauno gubernijos gubernatoriaus P.Veriovkino gavo leidimą 10 koncertų – Biržuose, Rokiškyje, Panevėžyje, Linkuvoje, Kėdainiuose, Ukmergėje, Zarasuose, Raseiniuose, Telšiuose ir Šiauliuose.
Pirmas koncertas įvyko Rokiškyje, iš miestelio į miestelį keliavo arkliais. Koncertai visur praėjo su dideliu pasisekimu, nes dainininko Miko Petrausko vardas jau tada irgi buvo žinomas. O „impresario“ Martynas Yčas ir džiaugėsi atlikta misija. Kaip jis pats prisimena, „ po koncertų jaunimas šokdavo, o aš su būreliu žmonių tardavaus apie rinkimus į Dūmą. Taigi, Miko Petrausko koncertai suvaidino ne tik kultūrinį, bet ir politinį vaidmenį...“
Sunku pasakyti, kiek turėjo įtakos tokie koncertai ir kelionės po Lietuvą, bet galiausiai po visokių nacionalinių, tautinių, socialinių, partinių peripetijų, teisininkas Martynas Yčas ; rinkikų kolegijos buvo išrinktas Rusijos Valstybės IV ; Dūmos deputatu nuo Kauno gubernijos.
Galima dabar tik konstatuoti, kad M.Yčas, aišku, nieko nežinodamas apie dabar taip madingas viešųjų ryšių akcijas ar rinkimų štabų juodąsias technologijas, taip išradingai ir įdomiai pravedė savo rinkimų agitacijos kompaniją.
Rusijos Valstybės IV Dūmoje Martynas Yčas buvo konstitucinių demokratų (kadetų) partijos narys. Lankėsi JAV, Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vatikane, Šveicarijoje, Švedijoje pašalpų Lietuvai ir diplomatinio Lietuvos statuso klausimais.
Pirmojo pasaulinio karo metais buvo Rusijos zemstvų Sąjungos įgaliotinis Lietuvai ir daliai Baltarusijos. Vienas vadovų Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti, Centrinio caraitės Tatjanos komiteto nukentėjusiems dėl karo šelpti vicepirmininkas.
1915 m. Voroneže įsteigė berniukų ir mergaičių lietuvių gimnazijas, 1917 m. - Lietuvių mokytojų kursus. Po 1917 m. vasario revoliucijos Rusijoje buvo Laikinosios vyriausybės liaudies švietimo komisaras viceministro teisėmis.
Grįžęs į Lietuvą, 1918 m. kooptuotas į Valstybės tarybą. I Augustino Voldemaro Ministrų kabinete buvo Finansų, prekybos ir pramonės ministras ir laikinai einąs Susisiekimo ministro pareigas. II Mykolo Sleževičiaus, III Prano Dovydaičio Ministrų kabinetuose buvo Finansų ministras. Kitos pareigos
1919 m. M.Yčas išrinktas Lietuvos prekybos ir pramonės banko direktoriumi - pirmininku. 1920 m. įkūrė Lietuvių garlaivių bendrovę ir įsteigė Lietuvos jūrų laivyną. Buvo akcinės aliejaus bendrovės "Ringuva", miškų eksploatacijos bendrovės "Eglynas" pirmininkas, organizavo liejyklą "Nemunas", audinių fabriką Panevėžyje.
Daug bendradarbiavo spaudoje, buvo "Lietuvos balso" leidėjas ir atsakingasis redaktorius, "Vairo" leidėjas, rašė"Lietuvos ūkininke", "Vilniaus žiniose", "Viltyje", "Lietuvos aide". Vertė V. Korolenkos, A. Čechovo kūrinius.
M.Yčas aktyviai dalyvavo Lietuvos evangelikų reformatų gyvenime, buvo kuratorius, Sinodo pirmininkas. 1928 m. suteiktas Kauno universiteto garbės daktaro vardas.
Mirė M.Yčas 1941 04 05, Rio de Žaneire, Brazilijoje, pasitraukęs iš Lietuvos dėl Tarybų Sąjungos okupacijos.
Knyga apie brolius Yčus pristatyta ir Biržuose
Neseniai Biržuose Biržų bibliotekos, Trečiojo Amžiaus universiteto Humanitarinio fakulteto, Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos iniciatyva buvo pristatyta dar 2007 m. „Vagos “ leidyklos išleista profesoriaus Jono Aničo knyga „Jonas ir Martynas Yčai“, skirta garsiesiems broliams, stovėjusiems prie XX a. moderniosios Lietuvos valstybės ištakų ir įnešusiems didžiulį indėlį į Lietuvos ir Biržų krašto istoriją, kultūrą, mokslą, pedagogiką, publicistiką, politiką.
Vakaro rengėjams talkino jaunosios Biržų V.Jakubėno muzikos mokyklos auklėtinės. Bibliotekos direktoriui V.Muraliui trumpai pristačius garsiąsias mūsų krašto brolių Jono ir Martyno asmenybes, šių eilučių autorius plačiau priminė jų biografijas, gyvenimo kelią, mokslus, gyvenimą ir darbą Rusijoje, grįžimą į Lietuvą 1918 m. vasarą, aktyvų įsijungimą į atsikūrusios jaunos Lietuvos valstybės stiprinimą ir augimą.
Prisiminta ir jų valstybinė veikla, dalyvaujant pirmųjų Lietuvos vyriausybių darbe, vėliau sekusi pedagoginė, mokslinė, gamybinė karjera, aktyvus dalyvavimas Biržų krašto gyvenime, remiant kultūrą, spaudą, naujas statybas ir projektus, tolimesnis gal ne tik rožėmis klotas jų pačių bei jų šeimų gyvenimo kelias. Priminta ir artėjantys 2010 jubiliejiniai Yčams metai – sukaks 130 metų nuo Jono ir 125 metai nuo Martyno gimimo.
TAU atstovė Saigūnė Rožėnienė plačiau pasidalijo atsiminimais apie knygos pristatyme nedalyvavusį autorių J.Aničą, su kuriuo ji susipažino dar besimokydama Pasvalio gimnazijoje ir su kuriuo iki dabar palaiko draugiškus ryšius. Apie profesorių gražiai vėliau kalbėjo ir jo buvusi studentė, pasidžiaugusi, anot jos, tikrai lengvai skaitoma, ne sausa statistine, o „žmogiška“ knyga apie garbingus biržiečius.
Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininko pavaduotojas Donatas Balčiauskas papasakojo knygos atsiradimo pasaulyje peripetijas, nelengvą finansinę paiešką, apgailestavo dėl tik 300 egzempliorių knygos tiražo, pasidalijo planais pakartoti knygos tiražą bei su Yčų gimtojo Šimpeliškių kaimo žmonėmis pastatyti sekančiais metais brolių atminimui didžiulį akmenį jų gimtinėje bei iškalti atitinkamą užrašą.
Savivaldybės vardu kalbėjęs mero pavaduotojas Aurimas Frankas dėkojo rengėjams už knygos pristatymą, tikino, kad savivaldybė įmanomais būdais irgi prisidės prie brolių J. Ir M. Yčų atminimo įamžinimo. Tuo tvirtino tikinti iš šimpeliškietė, pažadėjusi iš nuosavų laukų atgabenti didžiulį akmenį.
Baigdamas knygos pristatymą, bibliotekos direktorius V.Muralis išsakė labai įdomią mintį. Jis priminė, kad Biržuose planuojama įkurti dar vieną gimnaziją ir pasiūlė visiems kartu pagalvoti, ar nevertėtų, pagerbiant Jono ir Martyno Yčų indėlį į Lietuvos ir Biržų krašto istoriją, būsimą gimnaziją pavadinti jų vardais.
