Su krašto apsaugos ministru Gediminu Kirkilu kalbėjomės apie galimas grėsmes Lietuvai, užsienio šnipų veiklą, Antrojo departamento darbą ir tai, kaip atrodys krašto apsaugos sistema po ketverių metų. Pokalbio pabaigoje paklausėme, kiek Lietuvos aukštų karininkų karinio konflikto atveju pabėgtų į užsienį ir iš ten vadovautų rezistencijai.
Kokios grėsmės egzistuoja Lietuvai, kad reikalinga Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir kariuomenė?
Dabartinėje situacijoje realių grėsmių nėra. Tačiau tų grėsmių nėra todėl, kad esame NATO nariai. Jei jais nebūtume, tuomet galėtų atsirasti pavojų. Paminėsiu keletą iš jų. Mūsų kaimynė Baltarusija turi didelę kariuomenę. Aš nesakau, kad jie ruošiasi su mumis kariauti, esu įsitikinęs, kad baltarusiai yra mums draugiška tauta, bet ji valdoma diktatoriaus. Iš čia ir kyla grėsmės.
Turime ir kitą kaimynę - Rusiją. Mes žinome, kokios nuotaikos klesti Rusijoje, kokie politikai laimi rinkimus, kokie per rinkimus keliami klausimai. Pagrindinis lozungas per Dūmos rinkimus buvo, reziumavus pora žodžių, imperinės ambicijos. Ir politikai varžėsi, kas geriau jas įvardins: Žirinovskis, Rogozinas ar dar kas nors. Be to, nereikia pamiršti, kad per paskutinius metus Rusija padidino karinį biudžetą tris kartus.
Vis kalbame apie svetimų šalių šnipus, veikiančius mūsų valstybėje. Kaip jūs pakomentuotumėte šią problemą?
Mūsų kaimynai domisi. Rusija tebegyvena šaltojo karo standartais, tad ta veikla visuomet bus. Klausimas - kiek mes sugebėsime kontroliuoti ir atsispirti.
Domėjimasis vienas dalykas, tačiau ar bandoma veikti politinius ir ekonominius procesus šalyje?
Taip yra. Taip buvo ir prieš karą.
Ar tai stiprus poveikis?
Jei Lietuvos valdžia, Lietuvos politinės partijos ir demokratija pajėgs savo šalyje kurti socialinę gerovę, tokios grėsmės bus mažesnės. Jei bus priešingai, tos grėsmės padidės, nes atsiras daugiau galimybių manipuliuoti visuomene ir išrinkti sau palankią valdžią.
Kaip vertinate Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) darbą? Ar jis atlieka savo funkcijas?
Antrasis departamentas, mano, kaip pradedančio ministro, nuomone, padarė didelę pažangą. Mes artėjame prie NATO standartų. Galbūt dar nesame jų pasiekę, bet judame jų link.
Kokios svarbiausios problemos šiame departamente?
Pirmiausia reikia pasiekti, kad jame dirbtų profesionalai.
Dabar dirba ne profesionalai?
Profesionaliai atrodo šio departamento vadovai. Taip pat norėčiau pasakyti, kad puikiai dirba Analitikų skyrius Antrajame departamente. Tačiau dar ne visas departamentas. Todėl mes siunčiame žmones mokytis į Vakarus, pasisemti patirties. Ši struktūra jauniausia, tad nieko nuostabaus, kad jie dar turi ką nuveikti. Tačiau mūsų narystė NATO padeda tai išspręsti.
Jūs paminėjote, kad puikiai dirba vadovai, tačiau Gintaras Bagdonas visuomenėje vertinamas prieštaringai... Ar nesiruošiate jo keisti.
Ne. Tokių žinybų vadovai visuomet taip vertinami. Ar Mečys Laurinkus nebuvo prieštaringai vertinamas? Visko apie jį buvo rašoma.
Kiek Lietuvos kariai bus Irake, nes aplinkinės šalys jau galvoja išvesti savo karius?
Šiais metais Lietuva įvykdys įsipareigojimus. Kitais metais lems Seimo sprendimas. Mes tikimės, kad rinkimai Irake pastūmės į stabilumą, bus daugiau atsakomybės iš Irako valdžios. Ir galbūt reikės mažiau karių. Tačiau palikti viską, neužbaigus misijos, nebūtų teisinga.
Tačiau jei, neduok Dieve, Irake žūva Lietuvos karys, ar politikai nenuspręs pasitraukti iš Irako?
Manau, kad politikai neišsigąs. Lietuviai kariai nėra pačioje pavojingiausioje zonoje. Siunčiami tik pasiruošę kariai. Be to, kariai yra kariai, tokia jų profesija.
Mes turime įnešti savo indėlį į kolektyvinės gynybos sistemą. Nepamirškime, kad neatsitiktinai George’as W. Bushas Vilniuje pasakė, kad Lietuvos priešai yra JAV priešai.
Kodėl tie žodžiai buvo pasakyti? Tik todėl, kad Lietuva dar nebūdama NATO nare jau turėjo indėlį kolektyvinėje saugumo sistemoje.
Sociologiniai tyrimai rodo, kad vis mažiau žmonių gintų tėvynę ginklu. Ar tai jūsų neliūdina?
Tai nėra KAM problema, tai yra socialinė problema. Tai, kad į pilietines pareigas žmonės žiūri skeptiškiau, yra tiesiog socialinės jausenos rodiklis. Lietuva iš esmės jau pasiekusi rinkos ekonomikos parametrus, bet nepasiekusi tos socialinės gerovės, kuri būdinga išsivysčiusioms valstybėms.
Jei mus užpuola priešiška šalis, kaip manote, kiek Lietuvos aukštus postus užimančių karininkų iš karto prisiektų ištikimybę okupantams ar geresniu atveju pabėgtų į užsienį ir iš ten vadovautų rezistencijai?
Man sunku atsakyti, nes ir visų karininkų nepažįstu. Tačiau tuos, kuriuos sutinku, jų motyvacija tarnauti tėvynei yra rimta.
Tačiau juk daugelis aukštų karininkų yra tarnavę sovietinėje, Lietuvai priešiškai kariuomenėje
Nemažai tokių yra. Tačiau to negalime vienareikšmiškai įvertinti. Galime prisiminti mūsų kariuomenės vadą Valdą Tutkų. Jis turi ir sovietinį, ir vakarietišką išsilavinimą. Jo patirtis Afganistane yra labai vertinama. Tos žinios, kurias jis įgijo anoje kariuomenėje, taip pat vertinamos NATO kariškių. Esu su juo susitikęs ir mes apie tai kalbėjomės: jis gimė tokioje santvarkoje, tačiau norėjo būti kariškiu. Kaip kitaip jis galėjo tą pasiekti? Tik toje sistemoje. Tą jis padarė. O dabartiniai jo veiksmai neduoda pagrindo juo nepasitikėti.
O be to, Karo akademija jau paruošusi daug jaunų karininkų.
Tačiau jie žemesnio lygio.
Ne visi. Štai mano adjutantas yra baigęs Karo akademiją. Manau, kad Lietuvos kariuomenės pagrindas yra sveikas ir patikimas.
Kokia krašto apsaugos sistema bus po 4 metų
Įsivaizduoju, kad ji bus artima NATO standartams, daug modernesnė, galinti atliepti į mums atsirandančius iššūkius. Mes turėsime modernesnę ginkluotę, greitojo reagavimo pajėgas, kurios reikalingos ES ir NATO. KAM valdymo požiūriu bus daug modernesnė ministerija. Ir po ketverių metų Lietuva galės pasakyti, kad mes su savo resursais įnešame didesnį indėlį į saugumo sistemą.
Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Virginijus Savukynas ([email protected])
