Baltijos valstybės primygtinai reikalauja, jog NATO gintų jų oro erdvę, rašo britų dienraščio "Financial Times" korespondentė Briuselyje Džudė Dempsi (Judy Dempsey).
Oro erdvės gynyba laikoma automatiška NATO narių kolektyvinės gynybos skėčio dalimi. Tokios gynybos reikalavimas tapo principo klausimu Latvijai, Estijai ir Lietuvai, kurios per du mėnesius taps NATO narėmis kartu su dar keturiomis pokomunistinėmis valstybėmis. Dž. Dempsi cituoja vieną neįvardytą aukšto rango NATO pareigūną, kuris sako: "Oro gynyba yra laiko, išteklių ir doktrinos klausimas".
Baltijos valstybės neturi jokios gynybos, kuri apsaugotų nuo galimų pavojų, pavyzdžiui, lėktuvo pagrobimo atveju. Siekdamos taisyti šį trūkumą, trys valstybės prieš kelis mėnesius paprašė NATO suteikti oro priedangą, kuri priklauso pagal kolektyvinės gynybos doktriną. Vienas Rytų Europos diplomatas sakė: "Jos (Baltijos valstybės) tiesiai paprašė tokių pačių teisių kaip kitos NATO narės. Jos nesulaukė atsakymo".
Baltijos valstybių reikalavimas yra jautrus klausimas, nes NATO pajėgos pertemptos dėl misijos Afganistane. NATO narės diplomatas aiškina: "Reikia paklausti, ar kolektyvinė gynyba tradicine prasme dabar tikrai reikalinga. Senųjų šaltojo karo pavojų nebėra, todėl šioms šalims tradicine prasme niekas realiai negresia. Naujos terorizmo grėsmės, pavyzdžiui, keleivinių lėktuvų pagrobimas, galimas dalykas, verčia svarstyti kitas galimybes, tarkim, Baltijos valstybės galėtų kartu kurti savo gynybą".
Pasak dar vieno diplomato, kitos šalys, ypač Turkija, sako, kad nesugebėjimas užtikrinti Baltijos valstybių saugumo skėčio būtų ženklas, jog NATO gebėjimas užtikrinti kolektyvinę gynybą pamažu silpsta. Diplomatai teigia, jog Baltijos valstybių oro gynybos klausimas turi platesnių pasekmių Šiaurės Atlanto Aljansui ir jo kebliems santykiams su Rusija. Neseniai Rusijos gynybos ministras Sergejus Ivanovas pasakė, jog Maskva netoleruos NATO pajėgų išdėstymo Baltijos valstybėse.
"Antradienį NATO pareigūnai primygtinai pabrėžė, jog aviacijos siuntimas į Baltijos valstybes nebūtų agresyvus veiksmas", - baigia straipsnį gerai informuota "Financial Times" žurnalistė Dž. Dempsi.
ELTA