Po Europos Sąjungos (ES) plėtros birželį vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose gali dalyvauti vos trečdalis ES piliečių, arba rekordiškai mažas rinkėjų skaičius, prognozuojama tinklalapyje "European Voice".
Lietuva tarp Baltijos šalių žada būti aktyviausia: į rinkimus ketina ateiti 31 proc. šalies rinkėjų, tuo tarpu latvių - 27 proc., o estų - tik 17 proc.
Naujausia apklausa, kurią atliko oficiali ES apklausų tarnyba "Eurobarometer", rodo, jog rinkimus lengvai laimės "apatijos partija", mat net iki 300 mln. europiečių gali neateiti balsuoti. 1979 metais, kai buvo įteisinti tiesioginiai rinkimai į Europos Parlamentą, rinkėjų aktyvumas siekė 69 proc., tačiau 1999-aisiais jis smuko iki 49 proc. Šiemetiniuose rinkimuose, kurie vyks iki 25 narių išsiplėtusioje ES, gali dalyvauti vos 33 proc. ar net mažiau piliečių.
Penkiolikoje "senosios" Europos šalių "tikrai" balsuoti ketina 31,7 proc. rinkėjų. Tuo tarpu būsimosiose valstybėse narėse, kuriose ES entuziastai tikėjosi aktyvaus dalyvavimo, tas pats rodiklis vidutiniškai siekia 34,7 proc.
Mažiausiai linkę balsuoti yra estai (17 proc.), po kurių seka britai (22,9 proc.) ir airiai (23,7 proc.). Kitose Baltijos valstybėse - Latvijoje ir Lietuvoje - turėtų balsuoti atitinkamai 27 ir 31 proc. rinkėjų.
Didžiausios ES šalys pasižymi ir mažiausiai linkusiais balsuoti piliečiais. Pasak "Eurobarometer", "didžiojo šešeto" valstybėse - Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Lenkijoje - turėtų balsuoti vos 30,8 proc. iš 339 mln. piliečių.
Sunkumų kils ir šiuo metu ES pirmininkaujančiai Airijai, nes balsuoti žada mažiau nei ketvirtadalis jos piliečių. Balandį Airija surengs ES Europos reikalų ministrų susitikimą, siekdama pagerinti bendravimą su piliečiais.
"Vienas iš šiandien ES kylančių iššūkių yra poreikis piliečius visiškai informuoti ir juos įtraukti į pokyčius, kurie daugeliu aspektų liečia jų kasdieninį gyvenimą, - sakoma Airijos pirmininkavimo programoje. - Pirmininkaudama Airija stengsis puoselėti glaudžius ES institucijų ir jos piliečių santykius".
Birželio mėnesį vyksiančiuose rinkimuose europiečiai rinks 732 Europos Parlamento narius, kurie atstovaus iki 25 šalių išsiplėtusiai ES. Europos Parlamentas yra vienintelė tiesiogiai renkama ES institucija, tačiau atrodo, kad iš 450 mln. Sąjungos piliečių balsuoti rengiasi tik 150 mln.
Per laikotarpį nuo 1999 metų rinkimų buvo įvestas euras, vyko plėtra ir paspartėjo politinė integracija. Tad šiemetinis balsavimas taps svarbiu politiniu išbandymu pasiūlytai Europos vizijai.
Pasiūlymuose dėl ES konstitucijos, kuri galbūt ir nebus parengta iki rinkimų, Europos Parlamentui suteikiama dvigubai daugiau teisinių galių. Tačiau didėjant ES ir Europos Parlamento vaidmeniui sparčiai mažėja jų populiarumas. Pirmąjį tiesioginių rinkimų dešimtmetį rinkėjų aktyvumas sumažėjo 4,5 proc., o antrąjį - 9,1 proc.
"Eurobarometer" duomenimis, trečiąjį dešimtmetį aktyvumas gali smukti 16,1 proc., mat rinkimuose gali nedalyvauti net 300 mln. ES piliečių.
ELTA
