Europos centrinio banko (ECB) mėnesio biuletenyje pažymima, kad sustiprėjo euro zonos ekonomikos atsigavimas, o jį skatina rekordiškai žemos palūkanų normos.
ECB dokumentas didžia dalimi atkartojo spalio 2 dienos banko valdančiosios tarybos pranešimą, kuris paskelbtas nusprendus jau ketvirtą mėnesį iš eilės palikti galioti 2 proc. pagrindinę palūkanų normą.
"Naujausi duomenys ir informacija atitinka nuosaikų (ekonominio) aktyvumo atsigavimą antrąjį pusmetį, - sakoma ECB biuletenyje. - Apklausos ir gamybos duomenys rodo, jog trečiąjį ketvirtį aktyvumas galėjo šiek tiek sustiprėti".
Banko teigimu, rugsėjo duomenys atspindi šiek tiek padidėjusį pasitikėjimo lygį. ECB prognozuoja, kad euro zonos ekonomikos atsigavimas laipsniškai spartės 2004 metais, nes atsigaus ir pasaulio ūkis, padidinsiantis eksporto paklausą ir kompensuosiantis sumažėjusį europiečių konkurencingumą kainų požiūriu.
Bankas pridūrė, jog euro brangimas skatina prekybą tarp Europos pinigų sąjungos valstybių, išlaiko mažas importo kainas ir "turėtų paskatinti spartesnį pajamų augimą". Nors ECB padėtį panašiai vertino ir spalio 2 dieną, tuomet bankas kalbėjo apie buvusį euro kursą, o ne dabartinį bendrosios valiutos sustiprėjimą. Dabar ECB leidžia suprasti manąs, kad euro brangimas didina vidaus vartojimą ir nekelia grėsmės ekonominiam augimui.
"Pagrindiniam laipsniško atsigavimo scenarijui kylantys pavojai bendra prasme susibalansavo", - teigė ECB. Tačiau tarptautiniu lygiu nerimą tebekelia struktūrinės problemos ir svarbiausių išsivysčiusių valstybių makroekonominiai skirtumai. Šia formuluote bankas apibūdina didžiulį JAV prekybos ir biudžeto deficitą.
Vertindamas infliaciją ECB pakartojo, jog iki šių metų pabaigos vartojimo kainų augimas turėtų siekti apie 2 proc. Nors sustiprėjęs euras atpigins importą, dėl šios vasaros sausros turėtų pakilti maisto produktų kainos. Kitais metais infliacija tikriausiai nukris žemiau ECB nusistatytos 2 proc. ribos.
“Reuters”-ELTA
