Jei euroreferendumas Estijoje būtų vykęs rugpjūčio pradžioje, jame būtų dalyvavę 70 proc. balso teisę turinčių piliečių, iš kurių už šalies narystę Europos Sąjungoje (ES) būtų balsavę 69 proc., prieš - 31 procentas.
Šiuos duomenis pirmadienį pranešė sociologinė tarnyba "Emor", susumavusi eilinės viešosios nuomonės apklausos rezultatus.
Liepą surengtos apklausos metu artėjančiame referendume balsuoti už šalies narystę ES sakė ketinantys 62 proc. respondentų, prieš - 38 procentai.
Euroreferendumas Estijoje numatytas šių metų rugsėjo 14 dieną.
"Paskutinį kartą tokia didelė balsų persvara narystės ES naudai buvo užfiksuota 2002 metų pabaigoje, tuoj po to, kai baigėsi Estijos ir Europos Sąjungos derybos", - sakė BNS "Emor" analitikas Aivaras Voogas (Aivaras Vogas).
Pirmoje rugpjūčio pusėje sustiprėjo ir bendra parama Estijos prisijungimui prie ES. Šalies stojimą į šią Sąjungą remia ar greičiausiai remia 59 proc.visų balso teisę turinčių piliečių. 31 proc. buvo prieš ar greičiausiai prieš, dar 11 proc. nesugebėjo pasakyti, ką apie tai mano.
"ES šalininkų pastebimai padaugėjo", - pripažino A.Voogas ir pridūrė, jog tarp jų dominuoja 50 metų neturintys žmonės.
"Emor" sociologai savo apklausą surengė tuo pat metu, kai vyko eilinis Centro partijos suvažiavimas, kurio delegatai nusprendė euroreferendume balsuoti prieš šalies prisijungimą prie ES.
BNS
