Sovietams kadaise priklausiusi Estija, sekmadienį (09.14) pritarusi stojimui į Europos Sąjungą (ES), kitą dieną jau galėjo pradėti planuoti savo ateitį bloke bei tikėtis, kad kaimynė Latvija po penkių dienų priims tokį pat sprendimą.
"Sveiki, europiečiai", - vienas estas sveikino draugus ankstyvą ir ūkanotą rytą pagrindinėje Talino aikštėje. Dieną prieš tai estai referendume 63 proc. balsų prieš 37 proc. nutarė kartu su devyniomis kitomis šalimis kandidatėmis prisijungti prie ES 2004 metų gegužės 1 dieną.
"Europa, štai ir mes!", - skelbia antraštė pirmajame didžiausio Estijos dienraščio "SL Ohtuleht" puslapyje, o paprastai santūresnis ir kokybiškesnei žurnalistikai pirmenybę teikiantis dienraštis "Postimees" savo pirmajame puslapyje apsiribojo trimis didžiosiomis raidėmis: JAH (taip).
Tvirta parama narystei ES liudija, kad tradiciškai gana euroskeptiška šalis nusikratė abejonių, kad gali prarasti nepriklausomybę, prieš 12 metų atgautą iš Maskvos.
"Vakarykštis sprendimas yra logiška tąsa suartėjimo su Vakarų civilizacija, be kurio Estijos identitetas netektų savo pagrindo", - teigiama "Postimees" redakcijos straipsnyje.
"Balsavimas už narystę yra europietiško apsisprendimo veiksmas", - teigė laikraštis.
Iš 10 kandidačių jau aštuonios apsisprendė teigiamai dėl narystės ES. Kipre referendumas nerengiamas, todėl dabar visas dėmesys krypsta į Latviją, kuri spręs, ar prisijungti prie ES, šeštadienį.
"Jau aštuonios šalys paskelbė savo norą prisijungti prie ES, - šeštadienį teigė Estijos vyriausybės Europos integracijos departamento vadovas Henrikas Hololei (Henrikas Hololėjis). - Šios dienos balsavimas duoda žinią Latvijos žmonėms: mes nekantraujame sulaukti jūsų Europoje".
Nors narystės ES šalininkų Latvijoje yra daugiau nei priešininkų, tačiau, paskutinių nuomonių apklausų rezultatais, pritariančių narystei bloke sumažėjo iki 45 procentų.
Estijoje, įsiplieskus diskusijoms dėl galimo nepriklausomybės praradimo praėjus tiek nedaug laiko po išvadavimo iš Sovietų Sąjungos, narystės ES šalininkų persvara išryškėjo tik paskutinę savaitę prieš referendumą.
Pirmadienį džiugiai nusiteikusioje spaudoje taip pat pasigirdo ir būgštavimų, kaip toliau klostysis įvykiai tradiciškai euroskeptiškų pažiūrų šalyje, atsižvelgiant į tai, kad prieš narystę balsavęs trečdalis rinkėjų gyvena skurdesniuose rajonuose.
Prezidento Arnoldo Ruutelio (Arnoldo Riūtelio) iniciatyva pirmadienį šalies vadovo rūmuose į susitikimą atvyko ministras pirmininkas ir parlamento pirmininkas, kurie tarėsi, kaip sumažinti nesutarimus tarp narystės ES šalininkų ir priešininkų.
"Niekas iš karto nesikeis, tačiau mes turime apsiprasti su nauja padėtimi, - teigė A. Ruutelis. - Mes turime susodinti euroskeptikus ir ES šalininkus prie vieno stalo ir žengti pirmyn kartu".
AFP-BNS
