Estija po nepriklausomybės atkūrimo pasirinko Amerikos raidos kelią, nors dauguma šalies žmonių norėtų Šiaurės šalių kelio.
Laikraštis "Helsingin Sanomat" rašo, jog patyrusios politikės ir Tartu universiteto dėstytojos Marju Lauristin nuomone, Estijoje įvyko plataus masto privatizacija, joje maži mokesčiai ir minimalios socialinės išlaidos, tai yra ji pasuko JAV keliu.
Tuo tarpu, kaip pažymi M. Lauristin, dauguma žmonių Estijoje nori kitko: kad valstybė daugiau rūpintųsi gyvenančiais vargingai, kaip tai būdinga Šiaurės šalims.
Estijos demokratija jauna, aiškina M. Lauristin šio neatitikimo priežastį, žmonės dar nesugeba susivokti partijų programose.
Einant Amerikos keliu, pažymi M. Lauristin, socialinės išlaidos Estijoje kasmet mažėja - vaikų pašalpa iš pradžių sudarė 18 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o dabar tik 2,5 proc., atitinkamai sumažėjo šis santykis ir pensijoms.
BNS