Po gegužės 1-osios Didžiojoje Britanijoje bei Airijoje darbo ieškantys lietuviai susidurs su papildomais suvaržymais.
Anksčiau šios šalys žadėjo atverti sienas darbo jėgai be jokių kliūčių. Tačiau baimė dėl milžiniškos imigracijos bangos privertė britus ir airius pakeisti savo ankstesnę nuomonę, rašo "Lietuvos rytas".
Darbą Didžiojoje Britanijoje radę naujųjų ES šalių piliečiai privalės užsiregistruoti ir pateikti įrodymus, kad jiems mokama bent minimali alga. Be to, imigrantai socialine parama galės naudotis tik šalyje nepertraukiamai dirbę 12 mėnesių. Neradę darbo asmenys socialinės paramos negalės prašyti dvejus metus.
"To ir reikėjo tikėtis. Anksčiau girdėjome tiktai pavienes kalbas, kad britai plačiai atvers savo sienas darbo jėgai. Artėjant narystei ES, britai ne juokais susirūpino", - sakė agentūros "Kelrodis" vadovas Algirdas Valantiejus.
Lietuvius darbu Didžiojoje Britanijoje viliojančios bendrovės "Pikaverus" vadovas Orestas Vovkas mano, jog tai lėmė spaudimas šalies viduje.
Kol kas darbo Didžiojoje Britanijoje ieškančios agentūros neketina keisti savo planų.
"Kiek turime laisvų vietų, visas siūlysime. Tačiau būsimi suvaržymai neatpigins darbo suradimo kainos, kaip anksčiau buvo planuota", - pažymėjo A.Valantiejus.
Septynerių metų pereinamąjį laikotarpį darbo rinkai apsaugoti pirmiausia įvedė Austrija ir Vokietija. Iš viso aštuonios šalys pareiškė, jog dvejus metus ar ilgiau ribos darbo jėgos srautą.
Tuo tarpu Olandija ir Portugalija nustatė darbuotojų, galinčių atvykti iš naujųjų ES narių, kvotas. Danija ketina leisti ieškotis darbo esant šalyje iki pusės metų. Tačiau radus darbdavį reikės gauti leidimą dirbti.
BNS
