Europos Komisija pareiškė, kad maždaug pusės Europos Sąjungos (ES) šalių, įskaitant Vokietiją, Prancūziją ir Italiją, valstybės finansus gali prislėgti nepakeliama gyventojų senėjimo našta.
Ataskaitoje, kurioje Prancūzija dar kartą peikiama už leistino biudžeto deficito viršijimą, Komisija nurodė, kad būtų neprotinga paisyti siūlymų neatsižvelgti į investicines išlaidas vertinant, kaip šalys laikosi Plėtros ir stabilumo pakto.
ES vykdančioji institucija pridūrė, kad nors monetarinė padėtis ir pagerėjo dėl sumažėjusių palūkanų normų, kai kurių valstybių narių biudžetų vidutinės trukmės planai yra grindžiami pernelyg optimistiškomis augimo prognozėmis.
Vokietijai ir Prancūzijai stengiantis pažaboti leistiną ribą viršijančius biudžeto deficitus, Komisija pareiškė, kad panašioms valstybėms teks imtis daugiau priemonių norint pasiekti ES tikslą - iki 2006-2007 metų subalansuoti biudžetus.
Tačiau net ir biudžeto subalansavimas neišspręs kai kurioms ES valstybėms, tarp jų ir didžiausioms ekonomikoms, gresiančių problemų.
"Maždaug pusėje ES valstybių narių, ypač Belgijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje Italijoje, Austrijoje ir Portugalijoje, yra netvarių valstybės finansų rizika", - sakoma Komisijos pateiktoje ataskaitoje "Valstybės finansai Europos pinigų sąjungoje 2003".
Remiantis prognozavimo modeliais, sudarant subalansuotą biudžetą, tačiau nesiimant jokių kitų veiksmų, Prancūzijos skola 2050 metais gali pasiekti beveik 250 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Todėl, pasak Komisijos, būtina imtis papildomų priemonių tvirtesniam valstybės finansų pagrindui sukurti.
Briuselio nuomone, yra pakankamai svarių argumentų nekreipti dėmesio į siūlymus neatsižvelgti į investicines išlaidas vertinant valstybių deficitus Plėtros ir stabilumo pakto požiūriu. Paktu siekiama kontroliuoti biudžeto discipliną, pagrindžiančią Europos pinigų sąjungos veiklą.
Dar pirmadienį Vokietijos gynybos ministras Peteris Struckas (Pėteris Štrukas) teigė, jog jo šalis yra linkusi aptarti gynybos investicijų išskaičiavimą vertinant biudžeto deficitus.
Komisijos nuomone, vadinamosios auksinės išskaičiavimo taisyklės įvedimas gali pakenkti pastangoms sustiprinti valstybės finansų tvarumą ir apsunkinti biudžetų stebėjimą.
Jau dabar ES kyla problemų užtikrinant biudžeto discipliną, nes praėjusiais metais Vokietija ir Prancūzija viršijo didžiausią leistiną biudžeto deficito ribą - 3 proc. BVP - ir gali tai pakartoti 2003-aisiais.
Komisija taip pat pasinaudojo proga dar kartą atkreipti dėmesį į antros didžiausios euro zonos ekonomikos - Prancūzijos problemas. Briuselis mano, kad Prancūzija nesugebėjo ES lygmeniu konstruktyviai diskutuoti apie biudžeto deficito mažinimą ir, priešingai nei didžiausią leistiną ribą taip pat viršijusi Vokietija bei Portugalija, dar turės imtis priemonių mažinti deficitą.
"Padėtis Prancūzijoje kelia didesnį nerimą, nes prognozuojamas deficitas 2003-iaisiais dar labiau padidės, o 2004 metais ir toliau gerokai viršys 3 proc. BVP, pažeisdamas perteklinio biudžeto procedūros reikalavimus, - nuogąstavo ES vykdančioji institucija. - Iki šiol Prancūzijos pareigūnai nesiėmė priemonių spręsti didėjančius biudžeto netolygumus, nors jie išryškėjo jau 2002 metų viduryje".
Komisija pridūrė dar tebeabejojanti, ar Vokietijos biudžeto deficitas šiemet neviršys didžiausios leistinos ribos. Tačiau, jei pasitvirtins augimo prognozės, 2004 metais Vokietija turėtų visiškai atitikti Plėtros ir stabilumo pakto reikalavimus.
Portugalija, kuri didžiausią leistiną deficito ribą viršijo 2001-aisiais, ėmėsi vienkartinių priemonių, per trumpą laiką sumažinusių deficitą iki leistino lygio.
“Reuters”-ELTA
