Prancūzija, Britanija ir Vokietija antradienį Europos Sąjungai (ES) pateikė bendrus pasiūlymus įsteigti karines kovines grupuotes, kurios per labai trumpą laiką galėtų išvykti į "karštąjį tašką" bet kurioje pasaulio vietoje.
Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas sakė, kad idėja kilo po praėjusių metų lapkritį Londone įvykusio Prancūzijos prezidento Jacques'o Chiraco (Žako Širako) ir britų ministro pirmininko Tony Blairo (Tonio Blero) susitikimo. Vėliau prie projekto prisijungė ir Vokietija.
"Europos Sąjunga būti pajėgi atsakyti į Jungtinių Tautų prašymus", - teigė ministerijos atstovas.
"Kalbama apie 1,5 tūkst. karių dalinius, kurie per 15 dienų galėtų būti dislokuoti daugiausiai mėnesiui ir galėtų suvaldyti krizę, pavyzdžiui, valstybės žlugimą - tokiu būdu galima būtų patenkinti JT prašymą", - sakė pareigūnas.
Diplomatų teigimu, karinės grupuotės bus greičiausiai naudojamos atkurti tvarką ar stabilizuoti padėti krizės zonoje bei užpildyti saugumo vakuumą gyvybiškai svarbiu laikotarpiu, iki trijų mėnesių, kol atvyks JT taikos palaikymo pajėgos. Panašią užduotį pernai Bunijoje, Rytų Konge, atliko prancūzų vadovaujamos ES pajėgos.
Prancūzijos atstovo teigimu, ES daliniai nekonkuruos su NATO planuojamomis 21 tūkst. karių Reagavimo pajėgomis, kurios skirtos intensyvesnėms karinėms operacijoms, tačiau pagal abiejų organizacijų susitarimą gali pasinaudoti NATO turimais pajėgumais.
"Mūsų tikslas yra pasiekti, kad europiečiai turėtų naują įrankį, kuris nesikirstų su kitais. Jis leistų europiečiams dalyvauti (sprendžiant krizes)", - teigė Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.
"Tai vyktų pagal JT mandatą. JT Saugumo Taryba galės panaudoti karius kaip vieną prieinamą įrankį", - teigė pareigūnas.
Aukšto rango diplomatas sakė, jog ES didžiųjų valstybių trejetas ES politiniam ir saugumo komitetui pateikė bendrą darbo dokumentą, kuriame numatyta, jog naujieji daliniai turėtų būti suformuoti ir pasirengė užduotims iki 2007 metų.
Prancūzai, britai ir vokiečiai ketina pasiūlyti po kovinę grupuotę ir tikisi, kad tą patį padarys Italija, Ispanija bei Lenkija, o mažesnės valstybės, pavyzdžiui Šiaurės šalys, galėtų suformuoti daugiašalę grupuotę, teigė diplomatai.
Septynios ar aštuonios puikiai parengtos ir greitai veikti pasirengusios grupuotės galėtų būti suformuotos per artimiausius trejus metus.
ES diplomatai tvirtina, kad šiais pasiūlymais nesiekiama užgožti 1999 metais paskelbto ES siekio įsteigti 60 tūkst. greitojo reagavimo pajėgas. Diplomatai teigia, jog grupuotės bus vienas iš dar kuriamų pajėgų komponentų.
"Reuters"-BNS
