Šiokios tokios politinės ir politiškai buitinės suirutės fone ypač malonu rašyti apie smagias naujienas. Ir dvigubai maloniau, kai naujieną sukuria energingi, gudrūs ir operatyvūs Lietuvos piliečiai. Sutikit, tai yra būtent tos savybės, kurios galėtų tapti vis dar kuriamo lietuviško įvaizdžio pagrindu.
Istorija prasidėjo prieš 15 metų, kai Lietuva ir Lenkija atkūrė diplomatinius santykius. Kurį laiką pasibasčiusi po įvairias vietas, Lietuvos ambasada Varšuvoje įsikūrė nedideliame name J. Ch. Szucho alėjoje.
Maži namai turi didelį pliusą – jie jaukūs. Didelį ir vienintelį. Tad Lietuvos ambasadai teko nuomotis kelias papildomas, bet būtinas patalpas – konsulatui, prekybos atstovybei, turizmo informacijos centrui. Tai nebuvo gerai visomis prasmėmis – ir finansine, ir darbo organizavimo, tad būtinybė ieškoti naujų patalpų buvo akivaizdi.
Prieš pusantrų metų ambasados darbuotojai, aplankę daugiau nei penkiasdešimt objektų rado nekilnojamojo turto perlą. Jis „užaugo“ sutapus kelioms retoms aplinkybės – du savininkai vienu metu nusprendė parduoti savo pastatus, kurie anksčiau, nuo XIX amžiaus vidurio iki pokario, sudarė vientisą rūmų ansamblį. Rūmų vieta – ideali. Jie pastatyti Ujazdovskių alėjoje (Vilniuje šios alėjos atitikmuo pagal nekilnojamojo turto reitingus – Gedimino prospektas, tik penkis kartus platesnis), šalia – JAV ir Šveicarijos ambasados, didžiulis vidinis kiemas – automobiliams ir galimybei plėstis. Iki šiol esantis nedidelis ambasados pastatas Szucho alėjoje – irgi nebloga vieta, bet jos nekilnojamojo turto reitingas mažesnis (Vilniaus atitikmuo jai būtų J. Jasinskio gatvė). O Ujazdovskių alėjos rūmai dar turi ir papildomos vertės štrichą – rūmai priklausė senai ir garsiai iš Žemaitijos kilusių bajorų Kamarauskų giminei.
Ar galėjo toks geras daiktas atitekti Lietuvai? Atiteko. Buvęs Kamarauskų dvaro ansamblis Varšuvos centre per pusantrų metų buvo nupirktas ir sutvarkytas. Tiksliau, sutvarkyta pusė rūmų, kuriuose įsikūrė kultūros ir prekybos atašė, turizmo informacijos centras, generalinis konsulatas ir, svarbiausia, 300 kv. metrų visuomenei atvira, parodoms ir konferencijoms skirta salė. Visa tai kovo 20 dieną ir buvo iškilmingai atidaryta.
Penkiose salėse sausakimšai susirinkę diplomatai, žurnalistai ir Varšuvos kultūrininkai apžiūrėjo Kęstučio Stoškaus Vilniaus senamiesčio fotografijų parodą (ją kiekvieną darbo dieną galės aplankyti kas tik nori). Spaudos konferencijoje buvo pasakyta, kad tokias ekspozicines erdves kol kas turi tik Lietuvos ambasada Varšuvoje. Ir tai yra teisinga – kol mūsų prekybos su Lenkija deficitas viršija 50 proc., kultūros eksportas į šią šalį bus viena svarbiausių sričių. Po fotografijų parodos numatyta ankstyvųjų Stasio Eidrigevičiaus darbų paroda, o rudenį viskas bus atiduota milžiniškoms (daugiau nei 100 renginių) Lietuvos kultūros dienoms Lenkijoje.
Per spaudos konferenciją lenkų žurnalistai (ir visa Lenkija) gavo stiprų smūgį savigarbai. Kai buvo pranešta, kad turistai iš Vokietijos savo skaičiumi gerokai lenkia turistus iš Lenkijos, kilo nedidelis šurmulys – atrodo, jog lenkų žurnalistai nedelsdami puls pirkti bilietus į Vilnių, kad aplenktų konkurentus, laiminčius „jų“ aikštėje. Bet sentimentalusis turizmas nebuvo svarbiausia tema. Lenkus domino, ar galės jų ligoniai gydytis Druskininkuose pagal vietinės „Sodros“ kelialapius? Ne, negalės, – buvo jiems atsakyta, – nes nėra pasirašyta susitarimo.
Kam dar bus naudingos ką tik atidarytos erdvės? (Beje, Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Egidijus Meilūnas sakė, kad jau rugsėjo mėnesį šiose patalpose įsikurs Lietuvos institutas.) Į biblioteką, be abejo, vaikščios Varšuvos universiteto studentai. Praėjusiais metais Baltistikos katedroje buvo didelis abiturientų konkursas – studijuoti į vieną vietą veržėsi 13 moksleivių. Toliaregis jaunimas savo sprendimą aiškino praktiška nauda – Lietuvos verslo neabejotinai ateis į Lenkiją, tad lietuviškai kalbantys vietiniai darbuotojai visuomet bus paklausūs.
Gal jie galų gale įtikins kurį nors lietuvį, kad verta vežti (jei jau patys nesugeba išspausti) tobulo skonio lenkiškas juodųjų serbentų sultis? Vilniuje niekur nerandu.
