Prieš pat prasidedant karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-ojo jubiliejaus renginiams prezidentas Rolandas Paksas laišku kreipėsi į kai kurių aukštųjų mokyklų, mokslo, kultūros ir meno institucijų vadovus kviesdamas prisidėti rengiant Tautinio orumo programą, numatančią socialines, kultūrines ir pilietines permainas visuomenėje bei padedančią sutikti XXI amžiaus iššūkius.
Gražus ir prasmingas atrodė šis prezidento žingsnis. Ypač tuomet, kai realiame kasdieniame gyvenime vis rečiau tenka pastebėti kokius nors konkrečius veiksmus, kuriais būtų siekiama suburti skirtingas visuomenės grupes bendram darbui visos tautos ir valstybės labui, suburti tą lietuviškąją bendruomenę, kuriai būtų svarbu kurti modernią visuomenę ir valstybę, grįstas tvirtais vertybiniais pamatais.
Ir jau savaitgalį šią dar net nesukurtą programą buvo pultasi įgyvendinti tiesiog strimgalviais: į Prezidentūroje vykusį priėmimą buvo pakviesti tokie Lietuvai nusipelnę ir prie žmonių pilietiškumo ugdymo prisidėję asmenys kaip Vytautas Šustauskas ir Jonas Liaudanskas.
Neironizuoju kalbėdamas apie jų nuopelnus: dar balandžio mėnesį buvo pastebima, kad į tuomečius mitingus, skirtus generaliniam policijos komisarui Vytautui Grigaravičiui palaikyti, žmonės (ir ypač jaunimas!) susirinko kaip Sąjūdžio laikais. Kuo ne pilietiškumo ir brandžios visuomenės ženklas? Ir nereikia apsimetinėti - labai daug prie to prisidėjo J. Liaudanskas, ištraukęs neįtikėtiną sekimo pasaką į dienos šviesą ir sukėlęs visą šį skandalą. Nesiimu svarstyti - savo ar kieno nors kito iniciatyva.
V. Šustauskas, dar prieš keletą metų suburdamas vadintuosius ubagus, Lietuvos elitui davė labai aiškų ženklą: Lietuvoje ne visiems gyventi gera. Tačiau tuometinis elitas šio signalo beveik nepastebėjo. Bet tie užguiti žmogeliai puikiai įsidėmėjo, kad Vienos baliai Lietuvoje rengiami nebuvo. Vadintasis elitas buvo priverstas atsižvelgti į jų nuomonę. Žmonės pamatė, kad ir jie gali šį tą nulemti, kad gali daryti įtaką bent jau kai kuriems sprendimams. Kuo ne indėlis į sąmoningos, sprendžiančios visuomenės ateitį?
Viskas būtų tvarkoj, jei čia neiškiltų destrukcijos bruožai. Ir vieno, ir kito minėtųjų asmenų veikimas buvo grindžiamas siekiant sugriauti kitų rankomis gal ir netobulai sukurtus, bet veikiančius darbus.
Ne kartą politikos apžvalgininkai pastebėjo, kad pastarieji prezidento rinkimai taip pat vyko protesto vardan, balsuojant už permainas, bet nelabai gilinantis į siūlomų permainų turinį. Taip pat ne kartą buvo minėta, kad rinkimus laimėjusio kandidato į prezidentus kampanija vyko padalijant visuomenę į kelias dalis, atribojant tikslines auditorijas. O paprasčiau sakant - naudojant tą pačią destrukciją. Siekiant skaldyti ir valdyti.
Tad kiek naiviai atrodo besistebintys, kad į priėmimą Prezidentūroje buvo pakviesti ponai J. Liaudanskas ir V. Šustauskas. Jie abu tiesiog įkūnija užslėptus daugelio tautiečių bruožus: pirmasis sugeba prasimušti iki elito ir atvirai iš jo tyčiotis, o antrasis - tiesiog intrigų meistras - sukelia tokį skandalą ir sugeba “išlįsti” sausas! Tai juk tiesiog kiekvieno iš mūsų slaptas noras, o ir prezidentui jų pamokos gal net visai neprošal.
Tačiau nerimą čia kelia kas kita: tuoj po rinkimų buvo prabilta, kad Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetai sieks generalinio policijos komisaro atstatydinimo. J. Liaudanskui tuometinio vidaus reikalų ministro lūpomis iškėlus greitai subliūškusį sekimo skandalą atvirai prabilta, kad nusikaltėliai visoje Lietuvoje šventė. Net Seime Vyriausybės vadovo buvo klausiama apie ryšius su “Kauno berniukais”. Šiomis savaitėmis vėl atvirai kalbama, kad V. Šustauskas susitikinėja su Kauno nusikalstamo pasaulio atstovais ir net bando daryti įtaką teisėsaugos sprendimams! O dar staiga V. Grigaravičius, nuolat žadėjęs greitu metu “kibti” į Kauno mafijos atlapus, staiga praranda Prezidentūros prielankumą ir, perfrazuojant didžiausią dienraštį, “pastatomas į vietą” bei nekviečiamas į pobūvį Prezidentūroje!
Čia jau kyla daugiau klausimų, nei girdima atsakymų. Nenorom į mintis lenda porinkiminės laidos, kuriose taip pat buvo keliama daugybė klausimų, bet atsakymų beveik niekuomet netekdavo išgirsti. Tik vieną kilusį triukšmą tuoj goždavo kitas. Nepavydėtina situacija.
Bet ar tikrai? Vadinamasis elitas dėl to širsta, bet jis juk nesudaro daugumos. Jam apraminti pateikiama idėja kurti Tautinio orumo programą. Kurkite, prisidėkite, siūlykite, išreikškite save ir būkite patenkinti. Į pobūvį pakviečiami tokie lietuvio charakteriui mieli, slaptus troškimus įkūnijantys ir daugeliui savi asmenys kaip V. Šustauskas ir J. Liaudanskas, per kuriuos kiekvienas nepatenkintasis gali pasijausti dalyvaująs pobūvyje pas prezidentą. Kiekvienai tikslinei auditorijai - savo.
Ir veltui pyksta Rolando Pakso oponentai: posakis “Skaldyk ir valdyk” gyvuoja jau keletą tūkstantmečių. Pykdami ir burnodami jie tiesiog tobulai prisideda prie to paties visuomenės suskaldymo. Kad ir į “runkelius”, “paksoidus” bei “antipaksininkus”. Viskas tobulai vyksta toliau. Ir tautinio orumo ugdymo programa kuriama remiantis į V. Šustauską.
www.skrynia.lt
