JAV valstybės sekretorius Kolinas Pauelas (Colin Powell) pirmą kartą viešai pareiškė abejojąs dėl Irako masinio naikinimo ginklų. Anot jo, gali būti, kad Irakas pernai prieš karo pradžią neturėjo tokių ginklų. Tikras ar tariamas masinio naikinimo ginklų egzistavimas buvo pagrindinė JAV karo su Sadamo Huseino (Saddam Hussein) režimu dingstis.
Tiesa, turima žvalgybinės medžiagos ir įrodymų, kad S. Huseinas norėjo įsigyti masinio naikinimo ginklų, sekmadienį Gruzijos sostinėje Tbilisyje pažymėjo K. Pauelas.
Taip jis pakomentavo Irake masinio naikinimo ginklų ieškančios JAV ekspertų grupės Deivido Kėjaus (David Kay) atsistatydinimą.
Kai Deividas Kėjus (David Kay) su tūkstančiu JAV ekspertų išvyko į Iraką ieškoti masinio naikinimo ginklų, jis teigė greitai įrodysiąs, kad Sadamo Huseino (Saddam Hussein) režimas kūrė tokius ginklus. Tačiau po pusmetį trukusios nesėkmingos paieškos vyriausiasis JAV ginklų inspektorius nusivylęs atsistatydino, suteikdamas naujo peno JAV prezidento Džordžo V. Bušo (George W. Bush) kritikams, seniai tvirtinantiems, kad oficialusis Vašingtonas sąmoningai išpūtė Irako masinio naikinimo ginklo keliamą grėsmę.
Baltuosius rūmus turėjo ypač sukrėsti tai, kad D. Kėjus šią savaitę nepasitraukė patyliukais, bet viešai pareiškė nebemanąs, kad per iki šiol 900 mln. dolerių prarijusią misiją bus rasta kokių nors įrodymų ir kad Irakas greičiausiai jau prieš daug metų sunaikino visą savo bakteriologinį ir cheminį ginklą.
D. Kėjus tapo antru aukšto rango JAV administracijos veikėju, savo pareiškimais privertusiu Baltuosius rūmus teisinti savo Irako politiką. Vos sausio pradžioje buvęs finansų sekretorius Polas O'Nylas (Paul O'Neill), anot žiniasklaidos, nepaprastai supykdė Baltuosius rūmus, pareikšdamas, jog Dž. V. Bušas jau pirmosiomis savo kadencijos dienomis, o ne po 2001 metų rugsėjo 11-osios įvykių, pradėjo rengtis karui su Iraku.
Šį savaitgalį išplatintas D. Kėjaus pasisakymas sustiprino seną demokratų įtarimą, kad Dž. V. Bušas Kongrese "pagražino" Irako keliamą grėsmę.
Per interviu Londone leidžiamam laikraščiui "Sunday Telegraph", D. Kėjus užsiminė manąs, jog dalis Irako masinio ginklo kūrimo programų galėjo būti perkelta į Siriją. Jis turįs įrodymų, kad prieš pat karą konkrečiai neapibūdintos medžiagos buvo išgabentos į Siriją. Kas tai buvę per medžiagos ir kas su jomis atsitikę Sirijoje, dar reikia aiškintis, sakė jis.
Pasak D. Kėjaus, jo 1,4 tūkst. inspektorių komanda Irake nerado cheminio ar bakteriologinio ginklo, nors turima "svarbių įrodymų, kad S. Huseinas ketino kada nors ateityje atnaujinti masinio ginklo kūrimo programas". Irake, pavyzdžiui, buvusi projektuojama raketa, kuri būti galėjusi gabenti užtaisą su nervus paralyžiuojančiomis dujomis ir pasiekti Pietų Europą.
Anot demokratų pretendento į prezidentus Veslio Klarko (Wesley Clark) patarėjo saugumo klausimais Džeimso Rubino (James Rubin), buvusio JAV ekspertų grupės pirmininko pareiškimas paneigė pagrindinį Baltųjų rūmų argumentą dėl karo su Iraku būtinybės. Pasak demokratų senatoriaus Džono Rokfelerio (John Rockefeller), "darosi vis aiškiau, kad mūsų slaptosios tarnybos turėjo klaidingą informaciją apie Irako ginklus, o vyriausybė dar labiau pablogino visą reikalą, perdėdama Irako keliamą branduolinę grėsmę ir jo ryšius su "Al Qaeda".
D. Kėjus skandalingai pasitraukė iš savo pareigų Baltiesiems rūmams politiškai neparankiu metu: Irake vis labiau stiprėja pasipriešinimas amerikiečių ketinimams suformuoti būsimąją vyriausybę per regioninius susirinkimus, o ne per visuotinius rinkimus, o pačiose JAV Dž. V. Bušo populiarumas po jo metinio pranešimo nukrito nuo 54 iki 50 proc. Be to, apklausos rodo, kad jeigu lapkritį Dž. V. Bušui tektų dėl Baltųjų rūmų grumtis su Vietnamo karo veteranu demokratu Džonu Keriu (John Kerry), prezidentas šią kovą pralaimėtų.
Naujasis JAV grupės, ieškančios Irake masinio naikinimo ginklo, vadovas Čarlzas Dalferis (Charles Duelfer) ketina domėtis ne tiek pačių ginklų paieška, kiek tuo, kada ir kaip S. Huseinas sunaikino turėtus uždraustus ginklus. Prieš išvykdamas į Iraką, šis buvęs Jungtinių Tautų (JT) inspektorius davė aiškiai suprasti, jog kaip ir jo pirmtakas netiki, kad Irake pavyks rasti kokių nors masinio naikinimo ginklų
Viešintis Tbilisyje JAV valstybės sekretorius Kolinas Pauelas bandė švelniti po eksperto pareiškimų susidariusią situaciją.
Nėra žinoma, ar Irakas turėjo masinio naikinimo ginklų ir kiek, sakė JAV užsienio diplomatijos vadovas. Praėjusių metų vasarį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje kalbėdamas apie Irako keliamą pavojų, jis, kaip ir visa JAV vadovybė, buvęs tvirtai įsitikinęs, kad S. Huseinas turi uždraustų ginklų. "Bet kiek - 100 tonų? 500 tonų? O gal nieko? Mes reikalavome, kad Irakas išslaptintų savo arsenalą ir įrodytų, kad mes esame neteisūs", - Tbilisyje savo "daugialypės terpės šou", kaip jo pranešimą Saugumo Taryboje vadina kai kurie apžvalgininkai, teisino K. Pauelas.
Skrisdamas į Tbilisį, kur sekmadienį dalyvavo naujojo Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio inauguracijoje, JAV valstybės sekretorius, su žurnalistams kalbėdamas apie Irako masinio naikinimo ginklus, pasakė: "Nežinia, kiek jie turėjo jų, jeigu apskritai turėjo, ir jeigu turėjo, kur jie dingo. O jeigu jie neturėjo, kodėl tai nepaaiškėjo anksčiau?".
JAV prezidentas Džordžas V. Bušas (George W. Bush) praėjusią savaitę savo metiniame pranešime dar kartojo, kad nuverstasis Irako lyderis S. Huseinas iki pat JAV invazijos pradžios kovo mėnesį aktyviai vykdė pavojingų ginklų kūrimo programas.
"Jeigu mes nebūtume ėmęsi veiksmų, - tvirtino Dž. V. Bušas, - diktatoriaus masinio naikinimo ginklų programos būtų tęsiamos dar ir šiandien".
Baltųjų rūmų atstovas penktadienį teigė esąs tikras, kad Irake masinio naikinimo ginklų ieškanti JAV ekspertų grupė dar atskleis visą tiesą apie S. Huseino režimą ir jo masinio naikinimo ginklus.
dpa-Reuters-ELTA
