Lietuviai aplenkė latvius, bet tai ne krepšinis. Sportiška Europos komisarės Dalios Grybauskaitės šypsena praėjusią savaitę skelbė ne mūsų krepšininkų pergales Serbijoje ir Juodkalnijoje, bet žinią apie lietuvių gebėjimą geriau už latvius įsisavinti Europos fondų pinigus.
Išties tai yra gera žinia, liudijanti apie lietuvių gebėjimus prisitaikyti prie eurobiurokratijos kalbos formų ir, ko gero, apie mūsų biurokratijos, savo rankose laikančios visas europorojektų gijas, gebėjimą veikti tarp savo išradingumą demonstruojančio Lietuvos verslo bei visuomenės sektoriaus ir tų Europos funkcionierių, kurie braižo finansavimo schemas.
Tačiau šie laimėjimai gundo svarstyti vieną itin prieštaringą dalyką, kuris siejasi su istoriškai susiklosčiusiu lietuvišku oportunizmu. Juk per paskutinius kelis šimtmečius lietuviai greta kovotojų savybių ugdė ir begalinį prisitaikymo pajėgumą. Šiandien istorikai gali bent jau provizoriškai pasakyti, kad per sovietmetį mes ne tik parodėme kovos ir pasiaukojimo laisvei ryžtą, bet, ko gero, sugebėjome iš prisitaikymo prie sovietų gyvenimo išpešti pačią didžiausią naudą. Štai kad ir paprastas Baltijos šalių raidos palyginimas: sovietų režimo sąlygomis lietuviams pavyko gerokai sumažinti atsilikimą nuo Estijos ir Latvijos. Atsilikimą, kuris okupacijos išvakarėse buvo didžiulis tiek ekonominiu, tiek kultūriniu požiūriu. Taigi prisitaikymo ir pritaikymo pajėgumas, kuriuo visad pasižymėjo lietuvių biurokratija, yra neabejotinas posovietinės Lietuvos bruožas.
Ką tai reiškia? Žinoma, pirmiausia tai, kad konkuruosime su graikais, kas daugiau ir kuo mažesnėmis sąnaudomis išvilios pinigų iš Europos iždo. Ir antra, kad nesuksime galvos, kaip padaryti Europos Sąjungą tobulesnę. Kam keisti tai, kas duodasi pritaikoma? Pri(si)taikomoji veikla neįpareigoja prisiimti nei individualios, nei kolektyvinės atsakomybės. Tiesiog siekiama kuo didesnio rezultato per daug nesiderant, nesukant galvos dėl gilesnės prasmės, nesirūpinant formalių pažadų ir realių tikslų klastingu išsiskyrimu, bet skaičiuojant pinigines-ekonomines pergales. Ir tai nėra koks nors fatališkas ar besąlygiškai blogas dalykas. Tiesiog prieštaringas.
Pritaikomosios Europos lietuviškas veidas rodo ir kitokias grimasas. Jau nesyk lyg yla iš maišo lindo visokios smulkmenos, pasimetusios teisinių aktų vertimuose. Jau gal užsimiršo tokios smulkmenos lietuviškuose Vaiko teisų konvencijos vertimuose? Paieškojus galėtume surasti daugelį tokių prisitaikymo faktų, primenančių tą sofistikuoto išradingumo palikimą, kurį paveldėjo mūsų aktyvusis visuomenės sluoksnis iš sovietmečio. Sofistikuotu išradingumu vadinu tą kone ezopinį kalbėjimo būdą, kuris leido nieko nereiškiančias, bet privalomas komunistinės indoktrinacijos kategorijas tampyti it gumą.
Pritaikomosios Europos istorijoje Lietuva dar tik pradeda palikinėti savo pėdsakus. Neabejotinai tarp ryškiausių pėdų, įsispaudusių europietiškame asfalte, bus mūsų biurokratų išradingumas, įpinant Europos Sąjungos asmens duomenų apsaugos nuostatas į Lietuvos archyvų įstatymą. Čia pasiektas čempioniškas išradingumas dar tik pradeda savo vaisių pristatymą. Europos akademinė visuomenė konferencijose ir seminaruose tuoj ims svarstyti, kas būtų buvę, jei vokiečiai po asmens duomenų šventenybe būtų pakišusi septyniasdešimtmečio nesulaukusias nacių archyvų bylas. Tada greičiausiai jiems būtų tekę pakabinti J. Goebbelso portretą švietimo ar kokios kitos ministerijos koridoriuje pabrėžiant istorinio tęstinumo simbolius. Norėdami pažinti absurdo kultūrą pažiūrėkime (jei budėtojas įleis ekskursiją) į Lietuvos kultūros ministerijos erdves, sąmoningai papuoštas A. Gudaičio-Gudzevičiaus portretu. Ar nėra ryšio tarp visų šių reiškinių?
Pri(si)taikomoji lietuvių veikla Europos kelyje didina greitį. Jau ne vienas mūsų apžvalgininkas pažymėjo, kad išsvajotas prisijungimas prie Europos Sąjungos vėl iš politinio letargo pažadino sovietinės nomenklatūros meškiukus ir jų palikuonis. Revoliucija baigėsi. Neprisitaikę romantiški diletantai jau seniai kelkraštyje. Vertę vėl įgyja eksnomenklatūrinės Maskvos koridorių patirtys. Vargu ar kas nors gali tų patirčių ir tradicijų saugotojus pralenkti šioje sporto rungtyje.
