Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionato finalo trečiosiose rungtynėse šeštadienį titulą ginantis Kauno "Žalgiris" savo aikštėje nugalėjo Vilniaus "Lietuvos rytą" 91:78 (15:25, 31:13, 22:18, 23:22) ir serijoje iki keturių pergalių pirmauja 3-0. “Omni Laikas” pateikia du žvilgsnius į šias rungtynes.
Eglė Petkutė: “Ką gali vidutiniokai?”
Nors esu užkietėjusi “Žalgirio” sirgalė, tikėjausi, kad LKL finale užvirs atkaklesnė kova. Dabar matosi, jog žiedai bus pasiekti kaip ir pernai. Lengvai ir be intrigos. “Lietuvos rytas” per metus lyg ir sustiprėjo, bet iki “Žalgirio” lygio jiems dar toloka.
Scenarijus kartojasi jau kelintą kartą iš eilės. Pradžioje vilniečiai lyg ir žaidžia geriau, o laimi kauniečiai. Gan solidžiu skirtumu – 91:78. Beje, pirmą kėlinį LKL čempionai gali atsilikinėti nuo daug ko. Ir “Šiauliai”, ir Klaipėdos “Neptūnas” tiek laiko sugeba pasipriešinti. Taigi pastaruoju metu “Žalgirio” ir “Lietuvos ryto” rungtynės nedaug skiriasi nuo mačų su LKL vidutiniokais.
Sezono pradžioje dar buvo galima svarstyti, kad atseit pas kauniečius stipresnė priekinė linija, o pas vilniečius – mažesni žaidėjai. Dabar, lemiamu momentu, neliko nei vieno dalyko, kuriame “Žalgiris” nebūtų stipresnis. Tai, kad Tanoka Beardas dominuoja po krepšiais, įprasta, bet ir kitos kauniečių grandys stipresnės. Tai vakar (05.14) parodė 32 Roberto Peko pelnyti taškai.
Kiekvienose rungtynėse atsiranda bent keli krepšininkai, kurių “Lietuvos rytas” nesugeba sustabdyti. Tai visai ne atsitiktinumas. Gal “Žalgiris” ir nėra surinkęs kokių 12 ar 13 žaidėjų, bet bent 5 ar 6 jų lyderiai yra europinės klasės krepšininkai. Ir reikiamu momentu tai jaučiasi. Pas vilniečius iš tokių yra tik Tyronas Nesby ir Robertas Štelmaheris. Sustabdžius juos, sustoja ir komanda, nes visi likusieji – krūva vidutiniokų. O vidutiniokai LKL finalo seniai nelaimi.
Be to, matosi, kad kauniečiai daug geriau pasirengę fiziškai. Nors vakar po Darjušo Lavrinovičiaus traumos “Žalgiris” beveik negalėjo keisti žaidėjų, kauniečiai buvo greitesni kiekviename epizode, kai tekdavo kovoti dėl kamuolio.
“Lietuvos rytui” beliko vienas šansas laimėti bent vienas rungtynes. Jie tai padarys, jei dėl traumų kauniečiai visai negalės išstatyti penketuko. Jei bent penki “žalgiriečiai” žais, jie ir nugalės. O penkis krepšininkus “Žalgiris” tikrai suras.
Kostas Čiupkus: “Titulas prarastas, bet žaisti yra dėl ko”
Teko girdėti, kad nei viena NBA komanda nėra laimėjusi atkrintamųjų varžybų serijos, atsilikdama 0:3. Čia ne NBA, bet turiu pripažinti, jog čempionų žiedų šiemet “Lietuvos rytas” neturės.
Komanda pernelyg prastai pasiruošusi serijai, jai toli iki optimalios formos. Daug kas gali pamanyti, kad Tomo Mahoričius tik nevykusiai teisinasi, teigdamas, jog sezonas komandai pasibaigė po ULEB taurės finalo. Tačiau kuo toliau, tuo labiau matyti – taip ir yra. Ir reikalas turbūt ne psichologiniame nusiteikime.
Iškritęs iš Eurolygos, “Žalgiris” galėjo pailsėti, netgi leido sau surengti fizinio rengimo stovyklą Palangoje. Šiltnamio sąlygos, norint pasiruošti LKL finalui. Vilniečiai gi optimalią formą pasiekė prieš mėnesį. O išlaikyti tiek laiko formą gan sunku. Dabar ryškiai matosi, kad “Lietuvos rytui” trūksta greičio.
Žinome, kad šiaip jau vilniečiai gali lakstyti ne prasčiau už “Žalgirį”, bet finalo serijoje to nėra. Blogiausia, kad dėl to labai nukentėjo gynyba. Vienas garbaus amžiaus krepšinio specialistas neseniai rašė, jog T. Mahoričius sugriovė “Lietuvos ryto” gynybą. Nieko panašaus, būtent geros gynybos dėka vilniečiai laimėjo ULEB taurę. Tiesiog dabar žaidėjai visur truputį vėluoja ir gynybinė sistema neveikia visu pajėgumu.
Dabar jau nieko nepadarysi, nėra laiko pailsėti ar pagerinti formą. Jei kas nors mano, kad vienintelis tikslas eiti į aikštę – čempionų žiedai, antradienį į ją galima ir visai neiti. Šiemet žiedai liks Kaune. Mano nuomone, yra ir kitų tikslų. Pademonstruoti gražų žaidimą, padovanoti pergalę savo ištikimiems sirgaliams. Galų gale – pratęsti seriją. Tegul “Žalgiris” neužmiega ant laurų. Įrodinėti, kas stipresnis, teks kiekvienais metais ir kiekvienose rungtynėse.
