Prezidento Valdo Adamkaus pasiūlyta kandidatė į Konstitucinio Teismo teisėjus Toma Birmontienė Seime sulaukė pasiūlymo atsiimti savo kandidatūrą. Kai kurie parlamentarai priekaištavo teisininkei dėl neva abejotinos praeities ir tvirtino, kad jos paskyrimas teisėja paniekintų kovotojus už Lietuvos laisvę bei nepriklausomybę.
Antradienį Seimas sprendžia, ar pritarti trijų naujų Konstitucinio Teismo teisėjų - T. Birmontienės, Ramutės Ruškytės ir Romualdo Kęstučio Urbaičio kandidatūroms.
Savo patarėją teisės klausimais T. Birmontienę skirti teisėja pasiūlė šalies vadovas. Konstitucinio Teismo Teisės departamento direktorės R. Ruškytės kandidatūrą pateikė Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas, o Aukščiausiojo Teismo teisėjo R. K. Urbaičio - šio teismo pirmininkas Vytautas Greičius.
Pastarosioms dviem kandidatūroms pritarė visos frakcijos, o dėl T. Birmontienės užvirė karštos diskusijos. Jos kandidatūrą sukritikavo Liberalų demokratų frakcija ir kai kurie pavieniai parlamentarai.
"Kai 1987 metais vasarą kūrėsi Sąjūdis, o 1988 metų rugpjūtį maždaug milijonas Lietuvos žmonių dalyvavo Baltijos kelyje ir visi jau gyvenome laisvės nuotaikomis, T. Birmontienė Maskvoje, M. Lomonosovo universitete, gynė kandidato disertaciją tema "Tarybinės milicijos kūrimasis Lietuvoje", - parlamentarams priminė liberaldemokratas Remigijus Ačas.
Anot jo, darbe akivaizdžiai ginama tarybų valdžia ir jos padarytas žygdarbis - nuslopintas Lietuvos partizaninis judėjimas. Teisininkė esą didelį dėmesį skyrė įvykiams Dzūkijoje, kur 1944-1945 metais jos tėvas Alfonsas Mockevičius buvo Liaudies gynėjų būrio, priklausiusio Veisiejuose dislokuotam NKVD daliniui, kovotojas. "T. Birmontienė buvo ištikima sovietinės ideologijos tarnaitė", - tvirtino liberaldemokratas.
"Žinau ne vieną žmogų, kurie tuo metu baiginėjo rašyti disertacijas apie Tarybų Sąjungos Komunistų partiją ir panašias, tačiau jų nebegynė ir grįžo į Lietuvą it musę kandę", - tikino R. Ačas. Jis stebėjosi, kaip nepriklausomoje Lietuvoje T. Birmontienei buvo suteiktas daktaro laipsnis ir profesorės vardas.
Mišriai Seimo narių grupei atstovaujančio Petro Gražulio teigimu, 1988-1989 metais, kai ne tik Lietuvoje tvyrojo tautos pabudimas, niekas nedarė spaudimo, kad disertacijos būtų rašomos panašiomis temomis. Parlamentaro tvirtinimu, T. Birmontienės darbe buvo niekinami visi, kovoję ir žuvę už Lietuvos laisvę bei nepriklausomybę, jie esą išvadinti kontrrevoliucionieriais ir banditais.
"Mes ką tik atšventėme Kovo 11-ąją, iškilmingai pagerbėme tuos, kurie kovojo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Bet jei šiandien patvirtinsime T. Birmontienę Konstitucinio Teismo teisėja, ar nepasirodys, kad tai tik tušti žodžiai? Jokios realios pagarbos tiems, kurie kovojo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę", - kalbėjo P. Gražulis.
Jo žodžiais, Prezidentas neturi sąžinės, teikdamas tokią kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus. Esą vien tai, kad šalies vadovas T. Birmontienę paskyrė savo patarėja, buvęs akibrokštas Lietuvai ir visiems kovotojams.
"Turėkite drąsos, turėkite garbės, ateikite ir atsiimkite savo kandidatūrą. Ne vienas Seimo narys paspaustų jums ranką", - teisininkei siūlė P. Gražulis.
Tačiau kai kurie parlamentarai pabrėžė, kad minėti T. Birmontienės praeities faktai neturėtų užkirsti jai kelio tapti Konstitucinio Teismo teisėja. "Ne mūsų moralinė nuostata kalbėti apie jos tėvus ir vaikystę. Prezidento teisė teikti savo kandidatą, o mes savo nuomonę galime išsakyti balsavimu", - akcentavo kitas mišrios Seimo narių grupės atstovas Henrikas Žukauskas.
Anot liberalcentristo Vytauto Bogušio, panašių faktų galima rasti ir Seimo narių biografijose. Esą ne vieno politiko tėvai "ar centro komitetuose dirbo, ar kūrė kolchozus, ar vaikščiojo su šautuvu vienoje ar kitoje pusėje". "Patys rašėte straipsnius, rašėte diplominius darbus, meldėtės Stalinui ir Marksui, - priminė parlamentaras. - Atsiprašau T. Birmontienės už visus Seimo narius".
Visos kitos frakcijos pritarė pateiktoms kandidatūroms ir pareiškė esančios patenkintos tiek kandidatų kompetencija konstitucinės teisės srityje, tiek jų asmeninėmis savybėmis.
Jei Seimas patvirtins pateiktas kandidatūras, nauji Konstitucinio Teismo teisėjai Seime turėtų prisiekti ketvirtadienį. Jie pakeis Egidijų Jarašiūną, Augustiną Normantą bei Joną Prapiestį, kurie Konstitucinio Teismo teisėjais tapo 1996 metais.
Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Kas treji metai jis atnaujinamas vienu trečdaliu. Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas, o jų kandidatūras teikia Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Konstitucinio Teismo sudėtis vėl bus trečdaliu atnaujinama 2007 metų pabaigoje ir 2008 metų pradžioje. Tuomet teks pasirinkti ir naują Konstitucinio Teismo pirmininką, nes baigsis dabartinio jo vadovo Egidijaus Kūrio kadencija.
ELTA
