Belgijos teismo sprendimas dėl Izraelio ministro pirmininko Arielio Šarono (Ariel Sharon) tarp Belgijos ir Izraelio sukėlė diplomatinį konfliktą. Trečiadienio vakarą Izraelis "skubioms konsultacijoms" atšaukė savo ambasadorių Briuselyje.
Prieš tai vietos teisėjai nusprendė, kad A. Šaronas dėl savo neliečiamybės statuso negali būti teisiamas Belgijoje dėl 1982 metais palestiniečių pabėgėlių stovyklose įvykdytų žudynių. Izraelio užsienio reikalų ministerija šiame sprendime įžvelgė galimybę, kad premjeras galėtų būti teisiamas Belgijoje pasibaigus jo dabartinei kadencijai.
Anot Izraelio užsienio reikalų ministro Benjamino Netanjahu (Benjamin Netanjahu), tai esąs "skandalingas" ir terorizmą pateisinantis sprendimas. Izraelis reaguosiąs "visu griežtumu". B. Netanjahu pokalbiui skubiai iškvietė Belgijos ambasadorių Izraelyje. Izraelio žiniasklaida vienu balsu tvirtina, kad santykiuose su Belgija kilo diplomatinė krizė.
Belgijos teismas nagrinėjo ieškinį, pagal kurį A. Šaronas, kaip buvęs gynybos ministras, yra atsakingas už 1982 metais palestiniečių pabėgėlių stovyklose Sabroje ir Šatiloje prie Beiruto įvykdytas masines žudynes. Kruvinų įvykių liudytojai ir aukų artimieji įteikė ieškinį prieš A. Šaroną Belgijoje, kadangi jos įstatymai leidžia persekioti tarptautinės teisės pažeidėjus nepriklausomai nuo nusikaltimo įvykdymo vietos.
Priešingai negu pirmosios instancijos teismas, aukštesnis teismas dabar leido teisminiu keliu persekioti kitus ieškinyje minimus asmenis. Tai reiškia, kad toliau bus nagrinėjami Amosui Jaronui (Amos Yaron), tuo metu buvusiam atsakingu už karines operacijas Beirute, pateikti kaltinimai. Aukštesnysis teismas grąžino su A. Jaronu susijusią ieškinio dalį naujam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismo kitos sudėties kolegijai.
Pirmosios instancijos teismas 2002 metų vasarą nusprendė, kad Belgijoje galima baudžiamąja tvarka persekioti tik tuos užsienyje nusikaltimus įvykdžiusius asmenis, kurie yra Belgijoje. Šešios žmogaus teisių gynimo organizacijos, įskaitant "Human Rights Watch" ir "Amnesty International", tuo metu kritikavo, kad tokia nuostata faktiškai paverčia atitinkamą įstatymą beverčiu.
2001 metais Belgijos teismas išnagrinėjo ieškinį dėl Ruandoje 1994 metais vykdyto genocido ir keturiems teisiamiesiems skyrė ilgas laisvės atėmimo bausmes. Tai buvo pirmasis nuosprendis, priimtas pagal 1993 metais įsigaliojusį ir pasaulyje precedento neturintį įstatymą dėl tarptautinės teisės pažeidimų persekiojimo.
dpa-ELTA
